Demokratijos tvarumo barometras apima keliolika rodiklių, apklausiamiems žmonėms pateikta daugybė klausimų.
Pavyzdžiui, nustatant atsparumą Rytų propagandai buvo prašoma įvertinti teiginius, kad karą Ukrainoje pakurstė JAV ir NATO ar kad Lietuva kalta dėl pablogėjusių santykių su Kinija.
Šis ir ankstesni tyrimai atskleidė, kad lietuviai demokratiją aukštai vertina, nusiteikę ją ginti protestuodami prieš bandymus ją pakirsti, bet gerokai menkiau pasitiki, kaip veikia konkretūs demokratiniai institutai Lietuvoje.
Atskleidė Rusijos dezinformacijos kelius: dalimi veiksmų sunku patikėti
Liberaliosios demokratijos suvokimo indeksas vertinant 100 balų skale dabar siekia net 83,6 balo ir per metus kiek išaugo.
Tai aiškinama pernai vykusiais trejais rinkimais, kai žmonės aktyviau įsitraukė į demokratinius procesus, ėmė labiau pasitikėti naujai išrinkta valdžia.
Susiję straipsniai
Bet gerokai silpnesnis (54,5 balo) lietuvių pasirengimas dalyvauti protestuose ginant demokratiją nuo pažeidimų. Tiesa, per porą metų ir šis indeksas padidėjo 2,4 balo.
Antai net 65 proc. žmonių protestuotų, jeigu būtų mėginama apriboti demokratiją, 63,4 proc. išeitų ginti ribojamų žiniasklaidos teisių ir žodžio laisvės, 60,2 proc. priešintųsi, jeigu rinkimų taisyklės būtų keičiamos valdančiųjų naudai.
Labiausiai abejojama valdžios atskaitomybe, žmonių nuomonės paisymu. Pavyzdžiui, net 59,7 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, kad Lietuvos valdžia dirba sau ir stambaus verslo interesams, 51,4 proc. – kad paprastas žmogus niekam nerūpi.
Tuo metu vos 27,2 proc. žmonių sutinka, kad valdžios institucijos tinkamai atstovauja visuomenės interesams, o 30,7 proc. – kad teisėsauga efektyviai kovoja su korupcija.
Apie didžiausią žmonių pasitikėjimą įgijusias valstybės įstaigas ir politines institucijas demokratijos barometro duomenys daugmaž atitinka nuolat vykdomų visuomenės nuomonės tyrimų rodiklius.
Nieko nauja, kad iš valdžios institucijų labiausiai (47,6 proc.) pasitikima prezidentu.
Vis dėlto kitų valdžios institucijų vertinimo rodikliai kiek aukštesni, nei įprastai rodo visuomenės nuomonės tyrėjų duomenys: pagal Demokratijos barometrą Vyriausybe pasitiki 34,2 proc., Seimu – 32,9 proc., partijomis – 16,8 proc. apklaustų žmonių.
Galima spėti, kad tokius skirtumus lemia nuodugnesnis, labiau į mokslą orientuotas tyrimas pateikiant žmonėms gausybę klausimų.
Demokratijos barometru buvo tiriama ir visuomenės nuomonė apie tarptautines institucijas: Europos Sąjunga pasitiki 69,9 proc., o NATO – vis dar 70,8 proc. lietuvių.
Tai gali stebinti žinant, kokios neigiamos reakcijos Lietuvoje sulaukė JAV abejonės dėl sąjungininkų gynybos, paramos Ukrainai nutraukimas, kaltinimai prezidentui V.Zelenskiui, bet ši apklausa vyko, kai Amerikos vadovas D.Trumpas dar nebuvo spėjęs tiek daug prikalbėti ir imtis konkrečių veiksmų.
Tačiau ir tuomet pasitikėjimas NATO jau buvo smukęs 7,5 proc. ir buvo matyti tendencijos, kad jis dar mažės.
Tarp nepolitinių institucijų lietuviai nuolat labiausiai pasitiki policija – dabar pasitikėjimo ja rodiklis 81,7 procento.
Kiek išaugo pasitikėjimas teismais, siekiantis 48,9 proc., ir dabar taip manančių žmonių truputį daugiau nei nepasitikinčių.
Pasitikėjimas žiniasklaida irgi ūgtelėjo iki 48 proc. ir beveik susilygino su nepasitikėjimo rodikliu.
Vertinant atsparumą Rytų propagandai poslinkių per porą metų nepastebėta, bet 58,6 balo indeksas rodo, kad lietuviai palyginti gerai suvokia šią grėsmę, ypač ateinančią iš Rusijos.
Nustatyta, kad karinė propaganda gerai atpažįstama, bet prasčiau įžvelgiamas ekonominių propagandinių teiginių melas.
Net 76,1 proc. lietuvių mano, kad Rusija kelią pavojų Baltijos šalims, 55,7 proc. pritaria, kad Lietuva turi visomis įmanomomis priemonėmis padėti Ukrainai kovoti su Rusija.
Tačiau 40,1 proc. žmonių neprieštarauja teiginiui, kad Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg agresyvi.
Labiau išsiskaidęs žmonių požiūris į Lietuvos ekonominius santykius su Rusija ir Kinija.
Kad konfliktas su Rusija kenkia Lietuvos ekonomikai, mano 52,2 proc. žmonių, o su Kinija – 56,4 proc. ir 45 proc. asmenų pritaria, kad reikėtų siekti ekonominio bendradarbiavimo su šia šalimi, nors joje ir pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Šis tyrimas atskleidė stiprų ryšį tarp atsparumo Rytų propagandai ir požiūrio į sovietmetį – kuo palankiau į jį žvelgiama, tuo silpnesnis priešiškumas, ypač Rusijos politikai.
Blogai sovietmetį vertinančių žmonių atsparumo Maskvos propagandai šimtabalėje skalėje indekso vidurkis 72,7, neutraliai į jį žvelgiančių smunka iki 56,1, o pozityviai atsiliepiančių – tik 40,1 balo, kitaip sakant, jie pasiduoda Rusijos autoritarizmo traukai.
Demokratijos tvarumo barometras pirmiausia skirtas moksliniam visuomenės pažinimui, bet pateiktas labai išsamus pažiūrų, vertinimų pjūvis turėtų atkreipti valdžios įstaigų ir partijų dėmesį.
Tai gali padėti politikams geriau suprasti piliečius ir savo retorika sėkmingiau atsiliepti į įvairių visuomenės grupių lūkesčius.