Už tai numatančias Statuto pataisas, kurias inicijavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, po svarstymo balsavo 95 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Tam, kad komisija turėtų naują pavadinimą, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Neįgaliųjų teisių komisijos pavadinimo keitimui pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pati komisija.
Pakeisti Neįgaliųjų teisių komisijos pavadinimą planuojama, atsižvelgiant į pernai įsigaliojusio naujos redakcijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Šiame dokumente nuo 2024 m. sausio 1 d. yra atsisakyta neįgaliojo sąvokos, ją pakeičiant į sąvoką – asmuo su negalia. Naujos sąvokos atsiradimas komisijos pavadinime atitiktų ir Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.
Komisijos pavadinimą planuojantys pakeisti Seimo nariai sako, kad terminas „neįgalus“ yra pasenęs, nepriduodantis orumo ir tam tikra prasme diskriminacinis, nes pabrėžia žmogaus negalią.
Beje, parlamentarai taip pat svarsto galimybę atlikti ir kitų teisės aktų terminologijos sisteminę peržiūrą, nes šiuo metu įstatymuose vartojamos skirtingos sąvokos.
Šiuo metu Seime veikiančioje nuolatinėje Neįgaliųjų teisių komisijoje dirba 11 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų. Šiai komisijai vadovauja socialdemokratė Indrė Kižienė.
Neįgaliųjų teisių komisija rengia ir teikia Seimui svarstyti teisės aktų projektus, reglamentuojančius asmenų su negalia ir juos prižiūrinčių, slaugančių žmonių teises. Ši komisija taip pat koordinuoja valstybės institucijų ir kitų organizacijų bendradarbiavimą asmenų su negalia teisių užtikrinimo klausimais. Neįgaliųjų teisių komisija atlieka ir parlamentinę kontrolę bei teisinio reguliavimo stebėseną.