Šiltuose ministerijos postuose – buvusios ministrės M. Navickienės aplinkos žmonės?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tampa buvusios konservatorių ministrės Monikos Navickienės globotų informacinių technologijų (IT) specialistų prieglauda.

Čia jie gauna ne tik užsakymų, bet ir galimybę bent kurį laiką pasijusti valdininkais – vaikščioti po ministeriją ir naudotis oficialiu ministerijos elektroninio pašto adresu.

Nors gausų savo Informacinių technologijų skyrių turinti SADM samdo visą būrį specialistų, svarbiuose projektuose – aibė klaidų ir milijonai eurų į balą. Tai neseniai dar kartą konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Socmin.lt – laiško, kurio adresas baigiasi tokia galūne, galima sulaukti ne tik iš ministerijoje dirbančių tarnautojų.

Gali būti, kad tai laiškas iš nieko bendra su šia ministerija neturinčio informacinių technologijų specialisto. Kiek žmonių ir kokiu tikslu gali naudotis šiuo adresu?

Tradicija dalinti elektroninio pašto paskyras su ministerija nieko bendra neturintiems žmonėms atsirado tuomet, kai SADM vadovavo dėl skandalų atsistatydinusi ministrė M.Navickienė.

Dar neseniai iš viešojoje erdvėje skelbiamų kontaktų buvo galima susidaryti įspūdį, kad ministerijoje dirba ir dviem įmonėms vadovaujanti bei Aplinkos ministerijai konsultacijas teikianti Elena Vengrienė, apie kurios nuopelnus ne kartą socialiniuose tinkluose skelbė neseniai išgarsėjęs buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento direktorius Eimantas Norkūnas.

Tuo pačiu adresu įregistruotos dvi E.Vengrienės bendrovės „Projektai Jums“ ir „Miletask“ tuomet M.Navickienės vadovaujamoje ministerijoje laimėjo ne vieną viešąjį pirkimą.

Įdomu tai, kad minėtos E.Vengrienės įmonės registruotos Vilniaus centre, S.Skapo gatvėje. Gretimame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir tuometė SADM vadovė M.Navickienė. Jos ir sutuoktinio bute iki 2018 metų buvo įregistruota ir M.Navickienės vyro valdoma skandalingai pagarsėjusi bendrovė LITLAB.

SADM vadovės pasikeitė, tačiau tradicija dalinti ministerijos elektroninio pašto paskyras liko. Kiek asmenų tokiu elektroniniu paštu naudojasi šiuo metu, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Ignas Dobrovolskas tiksliai atsakyti negalėjo.

Ministrės patarėjo teigimu, jų skaičius kinta priklausomai nuo ministerijos veiklos poreikių. Tokie elektroninio pašto adresai suteikiami IT specialistams, kurie ministerijai teikia paslaugas pagal sutartis.

Iš pašalės samdomų specialistų – visas būrys. Anot I.Dobrovolsko, IT paslaugas ministerija perka tiek iš pavienių asmenų, tiek iš didelių kompanijų, kuriose dirba daug specialistų.

„Konkretus su ministerijos projektais dirbančių specialistų skaičius priklauso nuo sutartinių įsipareigojimų ir tiekėjų vidinių resursų paskirstymo“, – aiškino ministrės patarėjas.

O jei SADM elektroninio pašto adresą gavęs specialistas juo naudosis ir tuomet, kai neteiks paslaugų SADM ar ims tvarkyti asmeninius reikalus? Juk į laiškus, neva siųstus iš ministerijos, reaguojama rimčiau.

I.Dobrovolsko teigimu, elektroninio pašto prieiga suteikiama tik atsižvelgus į saugos reikalavimus ir ministerijos veiklos poreikius, ji esą reguliariai peržiūrima ir nebelikus pagrindo panaikinama.

Ministrės patarėjas tikino, kad dėl kai kuriems specialistams laikinai suteikiamos prieigos nėra grėsmės informacijos saugumui: „Ministerijos elektroninio pašto sistemą administruojantys informacinių technologijų specialistai taiko šifravimą ir prieigos kontrolę, kad būtų išvengta duomenų nutekėjimo ar netinkamo naudojimo. Paslaugų teikėjams, dirbantiems su IT sistemomis, elektroninis paštas gali būti suteikiamas autentifikacijai ir atsakomybei užtikrinti, taip išvengiant nesaugios komunikacijos per asmeninius elektroninius paštus.“

Keletą klausimų ministerijos elektroniniu paštu „Lietuvos rytas“ nusiuntė ir juo besinaudojančiam ir pastaruoju metu ministerijoje ne kartą pastebėtam IT specialistui Sigitui Voitinovičiui.

Į elektroniniu paštu su galūne socmin.lt siųstą laišką šis specialistas neatsakė, tačiau neseniai paskirta SADM kanclerė Rasa Nuobaraitė patvirtino pastaruoju metu keletą kartų bendravusi su S.Voitinovičiumi.

„Buvo keli darbiniai susitikimai, kuriuose jis trumpai pristatė pagal ankstesnę sutartį suteiktų paslaugų rezultatus“, – teigė ministerijos kanclerė.

Viešųjų pirkimų sistemoje galima nesunkiai įsitikinti, kad pirmąjį 2025 metų ketvirtį SADM per neskelbiamus pirkimus pratęsė M.Navickienės vadovavimo metu pasitelkto paslaugų teikėjo Giedriaus Gercmano sutartį.

Pagal sutartį paslaugų įsigyta ir iš Aplinkos ministerijoje bei SADM įdarbinto su buvusia ministre M.Navickiene siejamo S.Voitinovičiaus. O kai kuriuos buvusius paslaugų teikėjus SADM netgi įdarbino pagal darbo sutartis: Ruslaną Ugarčiovą, Algirdą Lašą bei keletą kitų.

Anksčiau ministerijai suteiktų informacinių technologijų paslaugų rezultatus visai neseniai įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. VPT akiratyje jau ne pirmą kartą atsidūrė Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) modernizavimo projektas, kuris buvo ir toliau finansuojamas ES lėšomis.

VPT nustatė, kad SADM specialistai SPIS modernizavimo projektą vykdžiusiai bendrovei „Proit“ sumokėjo už paslaugas net neatsižvelgę į teikėjo paliktas klaidas ir Programavimo sutarties vykdymo trūkumus.

VPT sprendimu „SADM sumokėjo teikėjui už paslaugas, kuriomis iš esmės nepasinaudojo, tuo paneigdama tokių paslaugų poreikį ir pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą racionalaus lėšų naudojimo tikslą“.

SPIS elektroninių paslaugų sukūrimo ir modernizavimo paslaugų sutartį su bendrove „Proit“ SADM sudarė dar 2021 metų lapkritį. Jos įgyvendinimas buvo numatytas keliais etapais.

2023 metų gruodį SADM specialistai priėmė bendrovės „Proit“ pateiktus dokumentus, liudijančius apie darbų užbaigimą, ir sumokėjo už suteiktas paslaugas daugiau nei milijoną eurų.

VPT nustatė, kad tai jie padarė net neatsižvelgę į tai, jog ataskaitoje buvo nurodyta, kad sistemos testavimas ne „užbaigtas“, o „vykdomas“.

VPT teigimu, bendrovė „Proit“, vykdydama Programavimo sutartį, turėjo parengti ir pateikti sistemos testavimo rezultatus, tačiau nurodė, kad testavimo scenarijai yra ne visos apimties.

Tarnybos išvadoje nurodyta, kad visi 9 sistemos testavimai buvo nesėkmingi – su klaidomis ir įvairiais neatitikimais. Iš viso rasta 16 kritinių, 76 vidutinės ir 11 mažų klaidų.

Anot VPT, nors SADM gavo dokumentą, kur buvo pateikta informacija apie Programavimo sutarties pagrindu teikiamų paslaugų trūkumus, į šią informaciją neatsižvelgė ir su bendrove „Proit“ pasirašė paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą.

VPT konstatavo, jog SADM pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau atsižvelgusi į tai, kad sutartis su bendrove „Proit“ buvo nutraukta, pasiūlė SADM skirti daugiau dėmesio viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo priežiūrai.

Dar praėjusiais metais VPT buvo nusprendusi pradėti administracinio nusižengimo procesą dėl ministerijos darbuotojų, atsakingų už sutarties su „Proit“ vykdymą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad ši sutartis būtų nutraukta.

SADM Informacinių technologijų skyriuje, kuriam vadovauja Donatas Kalvaitis, dirba 10 specialistų, du iš jų atsakingi vien už SPIS. Kodėl tiek darbuotojų turintis skyrius nekreipė dėmesio į SPIS kūrėjų paliktas klaidas, naujoji ministerijos kanclerė R.Nuobaraitė atsakyti negalėjo ir nurodė, kad neturėjo galimybės išsamiai įsigilinti į visus skyriaus veiklos aspektus.

Kanclerė teigė ministerijoje dirbanti dar tik porą mėnesių, todėl negalinti vertinti viso SPIS projekto eigos nuo pat pradžių. „Tačiau akivaizdu, jog esminės problemos kilo dėl to, kad paslaugų teikėja bendrovė „Proit“ savo įsipareigojimus, ministerijos vertinimu, vykdė netinkamai“, – sakė R.Nuobaraitė.

Praėjusių metų rugsėjo 26-ąją SADM kreipėsi į „Proit“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir pareikalavo sumokėti delspinigius ir grąžinti visus pinigus, sumokėtus už iki galo nesuteiktas paslaugas.

Dėl SADM sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį „Proit“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (VAT), kuris tebenagrinėja jų ieškinį.

„Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas ginčas, kur siekiame apginti valstybės interesus. Svarbiausia – užtikrinti, kad Socialinės paramos šeimai informacinė sistema veiktų patikimai ir atitiktų naudotojų poreikius“, – sakė ministerijos kanclerė.

Dėl pinigų, sumokėtų už taip ir neatliktą darbą, Seimo narys Algirdas Sysas kreipėsi ir į prokuratūrą. Nors nebaigta kurti SPIS valstybei kainavo daugiau nei milijoną eurų, prokurorams užteko vien fakto, kad byla jau nagrinėjama teisme.

Prokurorai nusprendė neginti viešojo intereso, tačiau įžvelgė ir pinigus bandančios atgauti SADM kaltės. „Ministerija, kaip sutarties šalis, tinkamai ir laiku neužtikrino sutarties vykdymo priežiūros – netaikė nustatytų sankcijų už esminį sutarties pažeidimą. Darbus vykdžiusiai bendrovei buvo išmokėtos lėšos už faktiškai neatliktus arba netinkamai atliktus darbus“, – buvo teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Tyrėjai nustatė, kad SPIS projekte įvykdyta tik 48 proc. visų reikalaujamų veiklų, o ne 98 proc., kaip anksčiau SADM teigė VPT.

Šiuo metu ministerijoje vyksta vidaus auditas, tačiau, anot ministrės patarėjo I.Dobrovolsko, jis nėra susijęs su šia prokuratūros išvada: „Tai įprastas procesas, kurio tikslas – įvertinti įvairius veiklos aspektus, įskaitant IT viešųjų pirkimų sutartis.“

Tuo pat metu planuojami ir būsimieji SADM viešieji pirkimai. I.Dobrovolsko teigimu, planavimo procesas dar tebevyksta, įskaitant ir IT skyriaus poreikius.

Šių metų kovo 3-iąją Viešųjų pirkimų sistemoje pasirodė naujas SADM IT viešasis konkursas „Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos projekto vadovo paslaugų pirkimas“, kuris jau buvo nutrauktas ir skubiai paskelbtas iš naujo.

Nelaukiant pirkimo rezultatų projekto vykdymo vadove SADM paskyrė E.Vengrienę.