Skaudus incidentas Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone vos per dieną ne tik spėjo apaugti spekuliacijomis ir vertinimais, bet ir pasėjo nemažai nerimo.

Viešojoje erdvėje jau diskutuojama, ar galima keturių dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūtis gali paberti dar daugiau druskos ant jau ir taip trapių JAV ir Europos, šiuo atveju – ir Lietuvos – santykių.

Natūraliai kilo klausimas ir dėl JAV pajėgų buvimo Lietuvoje, apie ką ir šiaip diskutuojama jau ne vieną savaitę. Visgi politikai ramina – esą visi supranta, jog įvyko nelaimingas atsitikimas, amerikiečių kariai prie tokių situacijų pratę, todėl nerimauti šiandien tikrai nereikia.

Žodį tarė ir portalo Lrytas kalbinti karybos bei politikos ekspertai – jų teigimu, jeigu JAV norėtų, pretekstą supykti rastų, tačiau reikėtų žvelgti ir į objektyvias aplinkybes.

[[ge:lrytas:lrytas:37097728]]

Pasak atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio, karinė veikla visada susijusi su tam tikromis rizikomis, ir, nors tokių nelaimių stengiamasi išvengti, jų kartais nutinka.

„Ir mūsų, Lietuvos kariuomenės, istorijoje yra buvę tokių atsitikimų, kai žūdavo kariai, ne vienas atvejis toks yra buvęs, tai tas pats yra ir visame pasaulyje. Nesakau, kad tai normalu, bet to pasitaiko“, – tvirtino karybos ekspertas.

Atkreipė dėmesį į vieną detalę

Atsargos pulkininkas, karybos ekspertas V.Malinionis svarstė, kad prisidengdama šiuo įvykiu JAV teoriškai gal ir galėtų nusigręžti, tačiau realaus pagrindo, kad Lietuvos ir JAV santykiai po tokio incidento galėtų suprastėti, nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:37096190]][[ge:lrytas:lrytas:37097215]][[ge:lrytas:lrytas:37099246]]

„Čia yra nelaimingas ir nemalonus atsitikimas, ir tokių atsitikimų nutinka ir kariuomenėje, ir visur kitur. O mūsų politiniai priešai gali pabandyti tai panaudoti ir savo naudai.

Tai jeigu, tarkime, JAV administracija norėtų ieškoti būdų, kaip nutraukti gerus santykius su Europos valstybėmis, šį atvejį galima būtų panaudoti. Bet tai vis tiek yra nelaimingas atsitikimas, kurių pasitaiko kariuomenėje, ir čia nieko nepadarysi – reikia tą priimti“, – portalui Lrytas komentavo V.Malinionis.

Atsargos pulkininko teigimu, šių keturių JAV karių niekas neužpuolė, niekas jų atžvilgiu nevykdė jokių piktybiškų veiklų, todėl priežasčių, kad kažkas specialiai pakenkė amerikiečiams, tiesiog nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:37103128]]

„Vienintelis dalykas yra tas, jog mes žinome, kad Rusija slopina GPS signalą, o tankai irgi naudoja GPS signalą. Žinoma, čia jau reikėtų atlikti tyrimą, bet yra ir tokia tikimybė, kad kariai galėjo ne ten papulti dėl to, kad tas GPS signalas yra rusų slopinamas, nes ir mūsų lėktuvams tai kenkia, ir taip toliau.

Čia vienintelis kabliukas, kuris gali būti susijęs su kokia nors netinkama veikla“, – svarstė V.Malinionis.

Todėl, aiškino karybos ekspertas, aukščiausių JAV lyderių pozicijai dėl amerikiečių karių pajėgų Europoje tai įtakos padaryti neturėtų.

„Neturėtų daryti. Jeigu būtų noro pritempti, tai visada galima bet kokį įvykį pritempti, bet šiaip neturėtų. Niekas dėl to nekaltas“, – tvirtino V.Malinionis.

Paklaustas, kaip dėl įvykių Pabradėje vertina valdžios ir Lietuvos kariuomenės komunikaciją, dėl kurios trečiadienio vakarą pasipylė daug kritikos, atsargos pulkininkas sutiko, kad skelbti mirties fakto tol, kol nėra rasti kūnai, iš tiesų negalima.

„Kol nerasti kūnai, jeigu jie žuvo, teigti, kad jie žuvo, dar yra per anksti. Tai, manyčiau, jeigu kažkas pasakė, kad jie žuvo, tai kažkas paskubėjo, nes kūnų dar nėra. Taip, tikimybių yra visokių – kad jie paskendo, yra tokia tikimybė ir gana didelė, bet gal yra ir kitokių variantų?

Kol kas mes negalime spekuliuoti ir sakyti, kad žmonės žuvo“, – aiškino V.Malinionis.

Pasak atsargos pulkininko, karinė veikla visada susijusi su tam tikromis rizikomis, ir, nors tokių nelaimių stengiamasi išvengti, jų kartais nutinka.

„Ir mūsų, Lietuvos kariuomenės, istorijoje yra buvę tokių atsitikimų, kai žūdavo kariai, ne vienas atvejis toks yra buvęs, tai tas pats yra ir visame pasaulyje.

Nesakau, kad tai normalu, bet to pasitaiko. Kaip ir civiliniame gyvenime, taip ir kariuomenėje atsitinka nelaimingų atsitikimų“, – tvirtino V.Malinionis.

Įvertino Lietuvos žinutes

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė svarstė, jog būtų labai keista, jeigu nelaimė Pabradėje JAV ir Lietuvos santykiams turėtų neigiamų pasekmių.

„Labai maža tikimybė, kad būtent dėl šio įvykio, kuris, panašu, greičiausiai yra nelaimingas atsitikimas, galėtų kaip nors suprastėti JAV ir Lietuvos santykiai arba būtų priimti sprendimai dėl karių pasitraukimo, nes tai būtų tiesiog labai keista.

Jeigu manome, kad JAV reikėtų preteksto, tai bet koks pretekstas galėtų būti, bet aš šiuo atveju labai abejočiau, kad būtent toks įvykis galėtų juo būti“, – portalui Lrytas sakė D.Jakniūnaitė.

Pasak profesorės, kontekstas, kurį dabar JAV sukūrė Europos Sąjungos saugumo klausimų prasme, iš tiesų kuria tam tikrą nerimą, bet dažnai jis nėra niekuo pagrįstas.

„Manau, kad šiuo metu JAV turi dar ir kitų problemų. Linas Kojala kaip tik atkreipė dėmesį, kiek JAV karių užsienio karinėse bazėse žūsta dėl skirtingų priežasčių, tai iš esmės bet kokiu atveju tai yra nelaimingas atsitikimas – tai nėra koks nors saugumo išpuolis, grėsmė saugumui“, – aiškino D.Jakniūnaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:37103129]]

Tiesa, politologė, priešingai nei V.Malinionis, nedrįso teigti, kad šioje nelaimėje būtų galima įžvelgti ir Rusijos pėdsaką.

„Spekuliacijos labai lengvai randasi, ypač dabartinėje situacijoje. Nemanau, kad yra prasminga tą daryti. Man atrodo, kad dabar yra konkuruojama dėl to, kas sugalvos kokią nors dramatiškesnę versiją“, – svarstė D.Jakniūnaitė.

Lietuvos valdžios atstovų ir kariuomenės komunikaciją dėl šio incidento profesorė įvertino teigiamai, nors socialinėje erdvėje jau pasirodė daugybė interpretacijų ir net dezinformacijos apraiškų.

Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patikino, kad keturi JAV kariai žuvo, nors vėliau jo atstovė spaudai suskubo žinutę tikslinti.

„Suprantu, kad čia buvo NATO vadovo klaida, nes jis tiesiog nepasigilino, nesusikoordinavo savo žinojimo su mūsų viešųjų ryšių tarnyba iš Lietuvos. Aš irgi nuo pat ryto pradėjau pakankamai atidžiai skaityti, tai man atrodė, kad informacija, turint omenyje, kokia ji yra jautri, buvo kiek galima aiškesnė.

Oficiali informacija, manau, buvo labai vienprasmiška. Ta NATO vadovo žinutė, žinoma, buvo komunikacinė klaida iš jo paties, ką, aišku, labai greitai jo ofisas bandė atitaisyti. Tai čia galima klausti, kodėl taip įvyko.

O dėl visų feikų, interpretacijų ir propagandos – manyčiau, kad net ir jei viskas vyktų idealiai, net ir nelaimės kontekste, vis tiek socialinėje erdvėje atsiras tų, kas bandys tai išnaudoti tiek rusiškai propagandai, tiek ir kitiems motyvams. Tai šiuo atveju neabejotinai taip bus, nes tai labai sunku sukontroliuoti.

Mačiau kritiką, bet manau, kad mūsų komunikacija – aiški. Tik kartais įvyksta klaidų, kurios nepriklauso nuo, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos ministerijos, nes aš ten kol kas klaidų neįžiūrėjau“, – tvirtino D.Jakniūnaitė.

Kaip anksčiau feisbuke rašė politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala, kol vyksta gelbėtojų operacija, tol konstatuoti esminių aplinkybių užtikrintai negalima. Ypač – žūčių.

[[ge:lrytas:lrytas:37103208]]

„Bet kario profesija sudėtinga ir rizikinga. 2006–2021 m. periode dėl ne su karo veiksmais susijusių priežasčių kasmet žuvo vidutiniškai daugiau nei 900 aktyvios tarnybos JAV karių.

Apie 300 amerikiečių karių kasmet žūsta įvairiuose nelaiminguose atsitikimuose. Beveik 40 proc. šių nelaimių susijusios su transporto priemonėmis. Didžioji dalis nutinka JAV, bet taip pat Vokietijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje ir kitur. Ten, kur yra JAV pajėgų bazės“, – trečiadienį rašė L.Kojala.

Atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis antrino, jog dabar „itin svarbu laikytis informacinės higienos ir remtis tik patikimais, oficialiais šaltiniais“.

„Scenarijus galima piešti, tačiau jie nėra faktai. Gelbėjimo operacijos visada vykdomos taip, lyg gelbėjami gyvi žmonės – kol nepatvirtinta kitaip“, – feisbuke tvirtino D.Antanaitis.

Politikai ramina

Kaip Seime sakė parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis, šis įvykis dar kartą parodo, kaip svarbu turėti tvirtą partnerystę.

[[ge:lrytas:lrytas:37098892]]

„Pratybos, karių gyvenimas yra susijęs su nuolatine rizika, ir visko būna, deja. Kaip ir kare, taip ir pratybose – šis incidentas, kuris yra įvykęs, nemanau, kad jis turėtų kažkaip pakenkti santykiams (JAV ir Lietuvos santykiams, – aut.past.), nes tai tiesiog yra gyvenimas.

Nenoriu sakyti, kad jis tragiškas, nes dar teorinių vilčių yra, bet toks kario gyvenimas. Dėl to mes turime branginti ir vertinti ypatingai sąjungininkus, kurie yra čia, Lietuvoje“, – aiškino S.Skvernelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys L.Kasčiūnas neslėpė, kad tam tikrų komunikacinių klaidų visgi buvo padaryta, bet dabar į jas geriau nesikoncentruoti.

„Aš pabandysiu būti labai lakoniškas – komunikacija nesuvaldyta, bet ne laikas dabar apie tai kalbėti, ne laikas užsiiminėti saviplaka. Dabar laikas yra pabaigti paieškos operaciją, didžiausią dėmesį kreipiant būtent į karių suradimą, ir čia yra mūsų esminis dalykas.

Manau, kad kariuomenės vado pasakymas, kad mes vertiname JAV karius kaip Lietuvos karius, yra labai svarbus, rodantis mūsų nusiteikimą. (...)

Matome reakcijas, kad ir Amerika mato mūsų kariuomenės paramą. Tikrai sudėtinga situacija ir pirmiausia mes turime orientuotis į tai, ir tada padaryti viską, kad šis atvejis nepaveiktų karinio amerikiečių buvimo Lietuvoje“, – dėstė L.Kasčiūnas.

Paklaustas, ar tai gali paveikti amerikiečių nuomonę dėl karių buvimo Lietuvoje, jis tvirtino tikintis, jog ne.

Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas taip pat patikino, kad JAV ir Lietuvos santykiams keturių karių tragedija nepakenks.

„Jokių požymių, kad kažkokie santykiai turėtų blogėti, nėra, nes supraskime, kad karyba yra sunkus menas, tai yra sunkus darbas, yra pavojingas darbas.

Ta technika, kuri yra naudojama – ne vaikų žaislai, ir tokių nelaimingų atsitikimų, visokių avarijų, kitokių įvykių įvyksta visame pasaulyje, nes Amerikos kariai yra dislokuoti visame pasaulyje“, – aiškino G.Jeglinskas.

„Amerika prie to yra pripratusi ir žino, kaip su tuo dirbti, ir mes visą laiką palaikysime Ameriką“, – pridūrė NSGK vadovas.

Primename, kad antradienį, 16.45 val., buvo gautas pranešimas apie pratybų metu dingusius JAV karius ir vikšrinę transporto priemonę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.

Trečiadienį kariuomenė teigė, jog galima įvykio vieta nustatyta ir vyksta paieškos bei gelbėjimo operacija. Jai vadovauja kariuomenė, papildomai pasitelkti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir kitų institucijų pajėgumai. Aktyvuoti Karinių oro pajėgų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparniai.

Trečiadienio popietę JAV kariuomenė patvirtino, jog rasta pelkėje panirusi vikšrinė mašina M88 „Hercules“.

JAV ambasada skelbia, kad dingusieji yra iš 1-osios brigados, 3-osios pėstininkų divizijos.

Lietuvos pareigūnai tikina, kad kol kas tikrinamos visos versijos dėl karių likimo – jų kūnai nėra rasti.

Tragedija Pabradėje pasėjo ir Lietuvai neramių klausimų: paaiškino, kiek jie pagrįsti