Į vietą didžiausia Lietuvoje žemsiurbė atvyko dar penktadienį, tačiau susidūrė su kliūtimis. Ją gabenant prie pelkės naktį buvo trūkusi „voru“ vadinamos žemsiurbės hidraulinė žarna, tad kariuomenei reikėjo skubiai ją pakeisti. Buvo privežta atsarginė dalis.
Miške esančią pelkėtą vietovę pasiekti buvo sudėtinga, nes nuo kelio ji nutolusi apie 7 km, o žemsiurbės judėjimo greitis – vos 4 metrai per minutę, be to, aplink pelkę daug dumblo, todėl reikia tvirtinti krantą.
Į nelaimės vietą šeštadienio popietę atvyko ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Žurnalistams ji sakė, kad darbai vyksta lėčiau, nei norėtųsi – kai kuriuos dalykus specialistams esą tenka daryti pirmą kartą.
Galingiausia Lietuvos žemsiurbė – jau Pabradės poligone: atsakė, kuo ji ypatinga ir kaip keis darbus
Ruošiamasi visiems scenarijams – taip pat ir tokiam, kad kūnai gali būti iškritę iš šarvuočio.
„Viskas ant žemės vyksta daug lėčiau nei kad mums iš šono norisi, kad būtų. Dėl to tiesiog padariau taip, kad vakar naktį praleidau keletą valandų kartu su dirbančiais žmonėmis, (...) ir šiandien praleidau irgi keletą valandų, kad suprasčiau, kaip vyksta tas procesas ir tiesiog labai lėtai ant žemės kai kurie dalykai vyksta.
Pavyzdžiui, prikabinti prie „voro“ pontonus iš abiejų šonų, kad jis neskęstų – virš valandos laiko. Vien tas prikabinimas, vieno pontono.
Jeigu mes kalbame apie du, o reikia dviejų, tas laikas dar pailgėja. Tiesiog labai daug dalykų yra daroma pirmą kartą, labai daug dalykų yra susiję su labai komplikuota pačia vietove“, – Pabradėje šeštadienį kalbėjo D.Šakalienė.
Susiję straipsniai
Pasak ministrės, kalbame apie mažiausiai 15-kos metrų gylio pelkę, kuri kaip požeminis kambarys išplitusi po velėna.
„Mes kai kuriuos dalykus tiesiog atrandame paties proceso metu“, – aiškino D.Šakalienė.
Šiuo metu, pasak KAM vadovės, įvykio vietoje dirba dvi žemsiurbės. Manoma, kad būtų galima pasitelkti dar bent vieną.
„Žemės ūkio ministras ką tik susisiekė, pasiūlė dar papildomą pagalbą“, – nurodė ministrė.
D.Šakalienė pabrėžė, kad dabar į aplinkybes reikia žiūrėti itin atsargiai – jeigu kalbame apie tai, kad tanke gali būti karių, taip pat neaišku, ar dalis iš šių karių negali būti iškritę iš tanko.
„Tai labai labai atsargiai dumblas jau yra siurbiamas – pirmi du metrai buvo lengviau nusiurbti, dabar labai atsargiai siurbiamas, kad būtume pasiruošę visiems scenarijams“, – aiškino ministrė.
D.Šakalienės teigimu, nors dalis dumblo jau nusiurbta, darbo liko dar daug.
Iš Lietuvos kariuomenės – naujausi gelbėjimo operacijos kadrai
„Tai yra tūkstančiai kubinių metrų – dabar buvo didžiulis kiekis nusiurbtas ir toliau yra siurbiamas, tai kada galėtų narai nerti – tikrai kol kas sunku pasakyti.
Ir mūsų narai, ir amerikiečių narai taip pat yra pasiruošę, yra visa įranga ir galimybės, bet dabar dar sunku pasakyti, nes yra dar didelis kiekis masės.
Pavyzdžiui, tam tikrų agregatų naudoti negalime, nes, kaip ir sakiau, labai atsargiai elgiamės, jeigu kartais būtų tokia situacija, kad būtų kūnų šalia paskendusio tanko.
Tikrai negalime sau leisti, kad būtų padarytos kokios nors klaidos“, – tvirtino ministrė.
Pasak ministrės, dabar labai sunku prognozuoti ir tai, kada operacija bus baigta, nes akivaizdu, kad pelkė yra gilesnė nei buvo manyta. Dabar svarbu pastatyti užtvanką, o tai dar labiau prailgins gelbėjimo procesą.
„Scenarijai gali būti labai įvairūs – ar mes rasime karius tanke, ar ten jų nebus, ar bus tokia situacija, kai gali būti šalia tanko kūnai, ar jų irgi nebus – mes turime būti užtikrinti, kad nepraleidome nieko, tai reiškia, kad būtent tą vietą, kur įsmuko tankas, ir aplink ją esančią erdvę reikia detaliai išfiltruoti visą“, – akcentavo D.Šakalienė.
„9 metrai tikrai atrodė, kad turėtų būti pakankama. Vakar pagal tai, kaip buvo dirbama ir kaip mes matėme pakeliant tokį sluoksnį, kuris vadinamas sapropeliu, pagal tai, kaip šalia manęs stovėję specialistai komentavo, buvo akivaizdu, kad tai yra daug giliau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.
Jų vertinimu – ne mažiau kaip 15 metrų. Tam tikrų pelkių, čia esančių, yra ir keliasdešimties metrų gylio. Tankas galėjo nugrimzti ir iki 12 metrų gylio“, – aiškino ministrė.
Paklausta, kiek realu, kad narai į pelkę galėtų nerti dar šeštadienį, ministrė patikino, kad narai jau yra pasiruošę ir laukia tinkamų sąlygų.
„Jie yra pasiruošę, ir jeigu dabar bus išvalyta pakankama dumblo masė iki vakaro, (...) tai aklai, apčiuopomis jau išmokta aptikti specialias vietas, prie kurių galima būtų prikabinti kablius ant M88 tanko, kad visiškoje tamsoje, dumble, dirbant sudėtingomis sąlygomis, vis tiek būtų galima šitą dalyką padaryti. Tai visi paruošiamieji darbai tam yra padaryti“, – sakė D.Šakalienė.
Prisijungė JAV narai ir Lenkijos kariai
Prie gelbėjimo operacijos Pabradės poligone prisijungė kariai iš Lenkijos ir specializuota JAV karinio jūrų laivyno nardymo komanda, šeštadienį pranešė JAV kariuomenės vadavietė Europoje.
JAV kariuomenės vadavietės Europoje pranešime nurodoma, kad didžiausias dėmesys šeštadienį skiriamas vandens ir dumblo pašalinimui, žemės aplink sustiprinimui, kad galėtų privažiuoti sunkioji technika bei sąlygų nardymo operacijoms sukūrimui.
Ankstų rytą iš Rotos (Ispanija) į Vilniaus oro uostą JAV karinių oro pajėgų C-130 „Hercules“ lėktuvu atvyko specializuoti JAV karinio jūrų laivyno vado 68-osios specialiosios paskirties narai.
Jie su įranga buvo nugabenti į gelbėjimo operacijos vietą, kad būtų pradėtos nardymo operacijos. Jų tikslas yra surasti pelkėje nuskendusią karinę mašiną M88 bei prisidėti prie jos iškėlimo į paviršių.
JAV kariuomenės atstovas, karinio jūrų laivyno vyr. specialistas Carlos Hernandezas nurodė, kad jie, remdamiesi Lietuvos narų informacija, toliau tęs operaciją ir imsis savo veiksmų. Pirmiausia jie panaudos povandeninę nuotoliniu būdu valdomą transporto priemonę, kurią leis į pelkę, tam kad susidarytų aiškesnį vaizdą, ko gali tikėtis narai.
Naujausi kadrai iš Pabradės poligono: dieną naktį čia pluša šimtai žmonių ir daugybė technikos
Penktadienį atvyko ir papildomi vyresnieji inžinieriai iš JAV armijos inžinierių korpuso (USACE), kad padėtų planuoti ir vykdyti operacijas.
„USACE kariai ir inžinieriai, turintys įvairių sričių patirties, šiuo metu tiesiogiai remia JAV kariuomenę, Lietuvos kariuomenę ir kitas Lietuvos institucijas gelbėjimo operacijoje“, – sakė Europos apygardos vadas, JAV kariuomenės inžinierių korpuso pulkininkas Danielis Kentas.
Be to, į Lietuvą padėti gelbėjimo operacijoje atvyko 55 Lenkijos kariai inžinieriai. Lenkijos gelbėtojai atgabeno 13 transporto priemonių, įskaitant keturis sunkiasvorius sunkvežimius, vieną inžinierių dirbtuvę/įrankių sunkvežimį, vieną kuro baką su 10 tonų degalų ir tris vikšrinius gelbėjimo automobilius WZT-3 (panašius į „Hercules“).
„Šiuo metu, kaip matome, visi amerikiečiai ir lietuviai susidoroja su situacija. Esame budėjimo režime su šarvuotomis gelbėjimo mašinomis, viena inžinerine mašina, vandens siurbliu ir panašiai.
Esant poreikiui galime atvežti savo techniką ir padėti atlikti šiuos darbus“, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų majoras Michail Bebark.