Lietuvos įmonėje „Freor LT“ padirbėjusio karo pabėgėlio iš Ukrainos Bohdano istorija toliau keliauja po teismus. Tačiau vargu ar pats ukrainietis nutuokia, kokių iššūkių jis sukėlė buvusiam darbdaviui.
Bohdanui nė motais ir tai, kad jo įsidarbinimas Lietuvoje gali suformuoti visus karo pabėgėlius liečiančią naują teisinę praktiką.
Pabėgo ir vėl grįžo
45 metų Bohdanas pernai birželį buvo išsprūdęs iš Lietuvos – iš Vilniaus jis išskrido į Sakartvelą vildamasis, kad ten gaus darbo, bet jam nepavyko. Būdamas ten jis negebėjo pasikeisti telefono SIM kortelės ir lietuvišku numeriu naudojosi ne tik ieškodamas darbo, bet ir skambinėdamas į Vilnių buvusiam darbdaviui.
Šiuo metu jis vėl gyvena mūsų šalyje, dirba solidžioje Vilniaus pašonėje esančioje įmonėje ir net galvoja apie tai, kad gerai būtų sugrįžti į tą darbą, kurio ėmėsi prieš trejus metus.
Bohdanas (pavardė redakcijai žinoma) – karo pabėgėlis, kurį 2022-ųjų rugpjūtį Lietuvoje įdarbino komercinę šaldymo įrangą gaminanti bendrovė „Freor LT“. Vyras dirbo joje pusantrų metų ir galbūt būtų dirbęs toliau, jeigu draugų pakurstytas 2024-ųjų pradžioje nebūtų sumanęs išvykti į Vokietiją.
Tuomet, kai ten darbdaviams į rankas jis įdavė savo asmens dokumentą – laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, vokiečiai Bohdaną grąžino į mūsų šalį. Mat paaiškėjo, kad leidimo galiojimas buvo senokai pasibaigęs.
Dokumentų klystkeliai
Ukrainietis Bohdanas – paprastas, apie informacines technologijas nieko nenusimanantis žmogus. Vyras neturėjo jokios profesijos – jokio išsilavinimo, bet įmonė „Freor LT“ jį priėmė dirbti pagalbiniu darbininku.
Įsidarbindamas įmonėje jis pirmiausia atsinešė 2022-ųjų rugpjūtį išduotą registracijos Migracijos departamente kortelę – prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.
„Gelbėjome žmogų, atsidūrusį nepavydėtinoje situacijoje. Įdarbinamas jis prižadėjo, kad vos tik gavęs atneš ir laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. Jis tai ir padarė rugsėjį. Mūsų įmonės personalo vadovė, padariusi leidimo kopiją, įkėlė ją į sistemą.
Galbūt tai ir buvo mūsų klaida – neapsižiūrėjus, kad leidimas galioja iki 2023-iųjų kovo, kompiuterio programoje neįjungėme priminimo skambučio“, – taip apie karo pabėgėlio įdarbinimą yra pasakojęs „Freor LT“ savininkas ir vadovas Rytis Bernatonis.
Pagal darbo teisę užsieniečiai pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikui turi būti atleidžiami iš darbo. Bet „skambučio“ nebuvo, ir Bohdanas kuo ramiausiai „Freor LT“ įmonėje išdirbo 17 mėnesių.
Jis gaudavo algą, įmonė už jį, įdarbintą neterminuotai, mokėjo gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, kurie per visą tą laiką pasiekė dešimtis tūkstančių eurų.
Visos institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ – regėjo tas įmokas ir niekam nekilo įtarimų, kad kas nors negerai.
Ir tik tada, kai vokiečiai jį grąžino į Lietuvą, Migracijos departamentas bei kitos institucijos įjungė atbulinę pavarą ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įmonės „Freor LT“ vadovui surašė administracinių nusižengimų protokolą už esą nelegalų ukrainiečio darbą.
VDI teigė, kad įmonė neteisėtai tęsė darbinius santykius su ukrainiečiu po to, kai pasibaigė jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, išduotas Migracijos departamento.
Skirtingos interpretacijos
„Dėl VDI protokolo kreipėmės į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjusi teisėja pernai spalį apgynė įmonę – nusprendė, kad VDI kaltinimai dėl joje dirbusio karo pabėgėlio iš Ukrainos yra mažareikšmiai ir net neteisėti, juo labiau kad jo leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos nepastebėjo ir visos šalies institucijos.
Bet VDI, užuot ieškojusi sprendimų, susijusių su užsienio piliečių kontrolės problemomis Lietuvoje, pasirinko tolesnį teismų maratoną“, – sakė R.Bernatonis.
VDI pateikė skundą, kurį pernai gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas, patenkino Vilniaus apygardos teismas.
Jis konstatavo: nors ukrainiečiui Bohdanui pagal ES laikinosios apsaugos direktyvą galiojo laikinoji apsauga, suteikianti teisę užsieniečiui gyventi ir dirbti mūsų šalyje, vis dėlto tokiai teisei įgyti vyras dar turėjo gauti Migracijos tarnybos leidimą gyventi Lietuvoje.
„Nepaisant Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų ES, lengva ranka yra dalinamos skausmingos sankcijos verslui, todėl apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už neva nelegalų karo pabėgėlio darbą, apskundėme Lietuvos aukščiausiajam teismui“, – sakė „Freor LT“ vadovas.
Pareiškime teismui teigiama, jog Lietuvos institucijos negali paneigti ES laikinosios apsaugos direktyvos suteiktos apsaugos – teisės karo pabėgėliui laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje vien dėl to, kad minėtas asmuo laiku neatvyko į Migracijos departamentą prasitęsti leidimo gyventi mūsų šalyje.
Išskirtinis atvejis
Anot advokatų kontoros „Sorainen“ advokato Kęstučio Švirino, bendrovės „Freor LT“ atvejis yra išskirtinis.
Jo nuomone, aukštesnės instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą, prioritetą suteikė Lietuvos įstatymais nustatytiems formalumams ir tuo paneigė ES teisinį reguliavimą, todėl yra būtinas Lietuvos aukščiausiojo teismo įsikišimas.
„Bendrovėje „Freor LT“ dirbęs karo pabėgėlis iš Ukrainos turėjo ir iki šiol turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šią teisę jam užtikrina ES teisės aktas – Laikinosios apsaugos direktyva.
Lietuva savo teisės aktais prisiėmė pareigą įgyvendinti minėtą direktyvą – privalomai suteikti teisę karo pabėgėliams gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Nors Ukrainos piliečiui Bohdanui minėtos direktyvos pagrindu galiojo laikinoji apsauga visoje ES, Lietuvoje, apygardos teismo sprendimu, ji tarsi tapo niekinė, ir vien dėl to, jog šis vyras neatvyko į Migracijos departamentą ir nepratęsė pastarosios institucijos išduoto leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Galime palyginti – jeigu pasibaigia Lietuvos Respublikos paso galiojimas, asmuo juk nepraranda Lietuvos piliečio teisių.
Manau, kad formalumai negali panaikinti Lietuvos valstybės prisiimto įsipareigojimo, kad būtų užtikrintas Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimas mūsų šalyje.
Atvirkščiai, būtina kiek įmanoma labiau sumažinti bet kokius formalumus minėtai apsaugai suteikti“, – sakė K.Švirinas.
Laikinoji apsauga – išskirtinė priemonė
Vilenas Vadapalas, Tarptautinės teisės profesorius, habilituotas daktaras tarptautinės teisės ir ES srityje, buvęs Europos Sąjungos teisingumo teismo teisėjas:
„Laikinoji užsieniečių apsauga – tai specialus režimas, kurį numatė ES 2021 metais priimta Laikinosios apsaugos direktyva, o po metų įsigaliojo ES Tarybos sprendimas dėl šios direktyvos aiškinimo ir taikymo.
Laikinoji apsauga yra išskirtinė priemonė, kuri taikoma, kai valstybėms ES narėms reikia susitvarkyti su masiniu ir neišvengiamu asmenų antplūdžiu iš ES nepriklausančių šalių. Tai ypatinga situacija, o šiuo atveju kalbame apie ukrainiečių karo pabėgėlių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Būtent ukrainiečiams ir yra skirtas 2022-ųjų ES Tarybos sprendimas dėl direktyvos taikymo.
Pati direktyva yra labai aiški. Joje sakoma, kad asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga, turi būti išduoti leidimai gyventi šalyje ES narėje visą apsaugos galiojimo laiką.
Ta pati nuostata yra perkelta ir į Lietuvos teisės aktus – pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą karo pabėgėliams suteikiama laikinoji apsauga – teisė gyventi ir dirbti mūsų šalyje.
Beje, ES Tarybos sprendime yra teigiama, kad greta kitų priežasčių, dėl kurių turi būti karo pabėgėliams išduodami leidimai gyventi visą apsaugos laiką, yra dar viena – būtinybė sumažinti darbų apkrovą nacionalinėms migracijos institucijoms.
Tad man kyla net ne teisinis, o praktinis klausimas: kam reikia Migracijos departamentui apsunkinti savo gyvenimą? Kam reikia papildomo darbo krūvio pratęsiant ar nepratęsiant laikinuosius leidimus gyventi Lietuvoje, jeigu ir pagal ES teisę, ir pagal mūsų valstybės teisę tie leidimai turi būti išduodami visam apsaugos laikui?
Kadangi devynerius metus dirbau Europos Sąjungos bendrajame teisme, puikiai žinau tas situacijas, kai ES narėse pirmųjų instancijų teismai priėmė analogiškus sprendimus kaip pastarasis atvejis Lietuvoje.
Byloje „Kaduna“ 2024 metų gruodžio 19 d. Teisingumo teismo priimtame sprendime sakoma, kad atitinkama valstybė ES narė laikinosios apsaugos metu turi suteikti pabėgėliams leidimą gyventi savo valstybės teritorijoje tol, kol nėra panaikinta laikinoji apsauga.
Laikinąją apsaugą gali panaikinti tik pati ES, kai tam nebebus poreikio.
Ta pati Laikinosios apsaugos direktyva cituojama ir „Krasiliva“ byloje 2025 m. vasario 27 dieną.
Taigi reikalavimas visur yra toks pat: pagal valstybių ES narių įstatymus pabėgėliai, kuriems taikoma laikinoji apsauga, turi atvykti į valstybės migracijos tarnybą ir deklaruoti, kad nori šalyje laikinai gyventi. Jiems turi būti išduodamas šis leidimas, atitinkamai – ir kiti dokumentai.
Priminčiau ir dar vieną dalyką – Lietuvos Konstitucijos aktą dėl Lietuvos narystės ES. Jeigu priimant sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymai prieštarauja ES teisės aktams, turi būti taikomi ES teisės aktai.“