Kai Katedros aikštėje arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas palaimino 4 JAV karius gabenusį kortežą ir šis, palydint gausybei žmonių, NATO karių ir aukščiausiems šalies vadovams, Gedimino prospektu pajudėjo tolyn, C.Tayloras ne tik išreiškė didžiausią pagarbą ir padėką Lietuvai, bet ir pasidalino svarbiomis pamokomis.
1-osios šarvuotosios divizijos vadas pirmiausia nusilenkė su inžineriniu tanku „M88“ važiavusiems amerikiečių kariams, kurie susidūrė su gamtos spąstais ir nuskendo pelkėje.
Pabradėje žuvo 1-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės kariai 25 metų Jose Duenezas jaunesnysis, 25-erių Edvinas F.Franco, 21 metų Dante D.Taitano ir 28-erių Troy S.Knutson-Collinsas.
„Šie keturi kariai kartu turėjo 23 metų patirtį kariuomenėje. Juos mylėjo ir gerbė jų bendražygiai ir lyderiai. Jie turėjo 3 žmonas ir 7 vaikus. Turime daug šeimų, tėvų ir mamų, kurios gedi su mumis.
Mes žinome, kad niekas, ką darysime, neužpildys tos tuštumos, kurią dėl šios tragedijos jaus jų šeimos. Mes norime jiems pasakyti, kad jie išliks mūsų kariuomenės šeimos dalimi visą gyvenimą“, – sakė JAV pajėgų Lietuvoje generolas C.Tayloras.
Trys herojiškumo ir atsidavimo istorijos
Čia jis pridūrė, kad įvykiai Pabradėje atskleidė herojiškumą ir didžiulį atsidavimą, o tai geriausiai atspindi trys istorijos.
„Pirmoji – kaip daugelis girdėjote iš žiniasklaidos – vieta, kur viskas įvyko, buvo 10 metrų pločio. Ir mes negalėjome patikėti, kad kariuomenės mašina galėjo ten atsidurti. Būrio seržantas su lazda nuėjo ir pabadė, išsiaiškindamas, kad ta vieta – labai stati.
Mes tęsėme paieškas teritorijoje, kai jis vandenyje pamatė kario krepšį ir užuodė dyzelio kvapą.
Tada iškart kreipėmės į vietoje jau buvusią Lietuvos specialiųjų pajėgų narų komandą. Ir tie nuostabūs narai vėl ir vėl per visą naktį nėrė į purvą. Nuo 2 valandos ryto iki 6 ryto, kad tik rastų šarvuotį.
Jų kaukės lydėsi nuo dyzelio, bet jie galiausiai aptiko šarvuočio viršų, nugrimzdusį 2 metrus po vandeniu.
Per kitas dienas šarvuotis skendo vis giliau – dar 2 metrus. Jeigu mes jo nebūtume radę tą naktį, būtume niekada neradę.
Tai buvo jūsų specialiųjų pajėgų herojiškumas. Mes dėl jų radome šarvuotį“, – sakė C.Tayloras.
Narai prabilo apie siaubą
Antroji herojiškumo istorija, pasak C.Tayloro, nukreipta į bebaimius narus. Kalbėdamas apie jų nerimą į purvyną jis rankomis vis parodydavo, kaip narai buvo priversti prasivalyti kelią žemyn, nes vos tik sustojus juos imdavo slėgti purvas.
„Kai per kitas dienas pasikvietėme JAV narus ir tęsėme vietovės iškasinėjimą, supratome, kad dabar turime nerti 4 metrus į purvą, kad galėtume užkabinti du kablius.
Mūsų inžinieriai iš jūsų ugniagesių vandens žarnos sukūrė specialią žarną, kuri kartu su JAV narais buvo leidžiama žemyn. Kai jie nėrė žemyn, turėjo pravalyti purvą aplink save, kad sukurtų kaminą, kuriuo būtų galima leistis iki šarvuočio.
Ši operacija užtruko valandas. Mūsų narai pranešė, kad kiekvieną kartą kai leisdamiesi su vandens žarna sustodavo, juos apsupdavo purvas, todėl jie turėdavo naudoti tą žarną, kad galėtų vėl pajudėti.
Pirmasis į paviršių išnėręs naras sakė, kad ta patirtis buvo ypač baisi.
Bet tai leido mums užkabinti kablius, kad ištrauktume šarvuotį, kuriame radome tris karius“, – apie antrąją operacijos Pabradės poligone fazę kalbėjo C.Tayloras.
Dėkojo, kad galėjo išpildyti pažadą
Pirmadienio naktį ištraukus „M88“ šarvuotį greitai paaiškėjo, kad jame – trys JAV kariai. Tai reiškė, kad darbai nesibaigė.
„Ketvirtojo kario paieškos tęsėsi. Prisijungė Lietuvos privačios įmonės. Įmonė, kuri turėjo droną ir specialų zondą. Dirbo kasimo komanda. Estijos komanda su K9 šunimis tęsė ketvirtojo kario paiešką.
Galiausiai jį radome.
Jį aptiko šunys ir zondas“, – sakė C.Tayloras.
Vaizdžiai istorijas pasakodamas C.Tayloras pabrėžė, kad tai daro ne šiaip sau. Pastarieji įvykiai amerikiečiams tapo ir ženklu.
„Šios trys istorijos ir patirtis mums priminė, kokie svarbūs yra sąjungininkai, kokios svarbios ir sąjungos, ir kokie artimi ir stiprūs mūsų ryšiai su Lietuva.
Esu priblokštas dėl to, ką padarėte dėl mūsų. Mes niekada to neužmiršime.
Ir ačiū, ačiū, kad šiandieną sugrąžiname visus savo karius pas jų šeimas ir kad galėjome išpildyti savo įsipareigojimą niekada nepalikti kritusio bendražygio“, – kalbėjo C.Tayloras.
Gyrė lietuvius
C.Tayloras net keletą kartų pabrėžė, kad jį netgi nustebino, kaip į pagalbą amerikiečiams atskubėjo lietuviai.
„Esu priblokštas nuostabaus Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos valdžios paramos nuo pat momento, kai viskas prasidėjo. Kai tik kreipėmės pagalbos, iškart gavome pagalbą ore, paieškos grupes, narus.
Kai tai tapo paieškos ir gelbėjimo operacija, jie negailėjo jokių resursų – pumpavimo sistemos, vandens drenažas, dideli vamzdžiai.
Ir per paskutines dienas Lietuvos vadovų parama buvo nuostabi. Jūsų prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė įvykio vietoje, nuolat ten buvo ir krašto apsaugos ministrė (Dovilė Šakalienė, – red.). Viskas, ko tik norėjome iš šios valdžios operacijai, buvo gauta.
Sulaukėme paramos iš Lenkijos, kuri padėjo paruošti įvykio vietą. O Estijos šunų komanda atliko kritinį vaidmenį, kad surastume paskutinį karį“, – sakė C.Tayloras.