„Yra planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką matysime kitoje pusėje – kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu. Tai tikrai neliks be dėmesio. Nenorėčiau eiti į detales, kaip bus reaguojama, bet tai nėra šiaip kažkoks vienas iš įvykių. Yra rimtai vertinama“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams tikino K. Budrys.
„Matysime pagal pajėgų rūšis, pagal apimtį, geografinę vietą. Pagal tai tikrai NATO formuos ir savo buvimą ar atsaką“, – pridūrė jis.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Susiję straipsniai
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
K. Budrys apie būsimą Ramšteino susitikimą: lyderystės vėliavą JAV perdavė kitoms šalims
Laukiant kitą savaitę įvyksiančio Ramšteino susitikimo, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad amerikiečiai lyderystę perdavė Vokietijai ir Didžiajai Britanijai.
„Matome, kad Amerika perdavė lyderystės vėliavą absoliučiai daugeliu klausimų, susijusių su Ramšteino formatu, kitoms šalims. Vokietija su Britanija šį sykį tam vadovaus“, – penktadienį žurnalistams Briuselyje teigė K. Budrys.
„Tikiuosi, kad Amerikos atstovavimas bus deramas ir neįžvelgčiau iš anksto daug politinių žinučių“ – pridūrė jis.
Tuo metu komentuodamas sklindančias kalbas, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegseth'as nedalyvaus Ramšteino susitikime, K. Budrys ragina nesivadovauti spekuliacijomis.
„Laukiant Ramšteino susitikimo aš nesivadovaučiau tomis spekuliacijomis (…). Lygiai taip pat prieš atvažiuojant valstybės sekretoriui (Marco – ELTA) Rubio į šį susitikimą, mes irgi girdėjome įvairiausių spekuliacijų apie tai, kur ten bus, kas dalyvaus, ką pasakys ir panašiai. Viskas pasineigė, aš galiu tą patvirtinti“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gynybos ministrai perėmė pirmininkavimą Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinei grupei, kurios artimiausias posėdis vyks balandžio 11 d. Briuselyje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas tai pareiškė per spaudos konferenciją Berlyne po susitikimo su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu. Susitikimas vyks karinei paramai Ukrainai koordinuoti. Jam pirmininkaus Vokietija ir Didžioji Britanija.
Kaip trečiadienį rašė dienraštis „Defense News“ remdamasis šaltiniais, P. Hegsethas susitikime nedalyvaus. Jis paskutiniame susitikime dalyvavo vasario mėnesį, tačiau tapo pirmuoju JAV gynybos sekretoriumi per 26 koalicijos susitikimus, kuris nevadovavo susitikimui.
K. Budrys: efektyviausia priemonė įtikinti NATO nares didinti gynybos išlaidas yra JAV prezidentas
Efektyviausiai NATO valstybes nares investuoti į savo gynybą šiuo metu gali Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Pirmoji priemonė, kuri turėtų paveikti sprendimų priėmėjus, šiuo metu pati efektyviausia – yra prezidentas Trumpas. Ir tas yra absoliučiai aišku – niekas neturi tokių argumentų ir tokių įrankių, kaip turi jis, sakydamas, kad čia, čia ir čia yra problema, jūs turite tai padaryti“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį kalbėjo K. Budrys.
Visgi, anot jo, NATO narės turi bendrą sutarimą, kad kiekvienai iš jų yra būtina didinti savo saugumui skiriamas lėšas.
„Aplink stalą, kur buvo diskutuojama, 32 valstybės – nei viena nepasakė, kad nedidins gynybos išlaidų, nei viena nepaneigė poreikio didinti gynybos išlaidas“, – tikino K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, politikams suprantant, kad priimti tokius sprendimus nebus lengva, jie palaikymą savo šalių saugumo stiprinimui jausti turi ir iš visuomenės.
„Reikia pasiekti politikus, kiek kita žinia turi pasiekti visuomenę, kad remtų politikų sprendimus. Mes suprantame, kad tai nėra tiesiog atidėti pinigai, kurių nenori paimti ir panaudoti – juos reikia surinkti, reikės kažkam neduoti, prioritetizavimo klausimas“, – pabrėžė politikas.
Pietų Europos valstybėms ypač stipriai priešinantis gynybos išlaidų didinimui, K. Budrys pažymėjo, kad politikus būtina įtikinti, jog norint pasiekti taiką būtinas stiprus NATO.
„Karas griauna civilines sistemas, tarptautines struktūras, griauna valiutas, griauna pramonę, griauna darbo vietas, griauna gyvenimus. Nėra tokio konflikto scenarijaus NATO, ar jis būtų minimalus, ar regioninis didesnis, ar visa apimantis, kad nepasiektų kurio nors krašto Pietų Europoje ar kitoje vietoje. Visus pasieks, visus tai paveiks ir tai kainuos daug daugiau negu šiandien padidinti gynybos išlaidas“, – tikino ministras.
Šia tema jis tikino jau kalbėjęs su Ispanijos užsienio reikalų ministru.
Lietuva siekia iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras G. Paluckas anksčiau sakė, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.