„Artimiausiu metu susitikime, kurį turėsime birželio mėnesį Estijoje, bus visų šalių ministrai, kurie buvo teikiant paraišką, aptarsime, kokia yra mūsų bendra pozicija būtent dėl tokios sistemos kūrimo“, – LRT televizijai teigė V. Kondratovičius.
„Kalbant apie minėtą projektą, tai taip, jis galbūt suteiktų platformą apsikeisti informacija apie dronų naudojimą tam, kad būtų galima stebėti visą sieną su Baltarusija ir Rusija, naudojant visų šalių pajėgumus. Suprantama, kad tokia sinergija visada duoda papildomą rezultatą“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patikino, kad ši iniciatyva nesulaukė finansinės ES paramos. Pasak jo, šiam projektui bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas EK sprendimą neskirti finansavimo „dronų sienos“ iniciatyvai pirmadienį tikino vertinantis neigiamai. Vyriausybės vadovo teigimu, Europai matant kitus prioritetus, Lietuva šiuos klausimus turės spręsti nacionaliniu lygiu.
Apie svarstymus Regiono valstybėse kurti „dronų sieną“, kuri leistų saugoti išorines šalių sienas, pernai gegužę pranešė buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Norvegijos ministrai pernai vykusiame susitikime susitikimo aptarė „dronų sienos“ idėją – galimybę visą išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, nuo Norvegijos iki Lenkijos, saugoti iš oro nuolatiniu režimu.
Neatsako, ar svarstytų vadovauti steigiamai Regionų ministerijai: tai – koalicijos sprendimas
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia nežinąs, ar norėtų vadovauti naujai steigiamai Regionų ministerijai, ar visgi labiau būtų linkęs likti savo dabartinėse pareigose.
Ministro teigimu, šį klausimą lems premjero Gintauto Palucko ir koalicijos partnerių sprendimas.
„Manyčiau, tai yra premjero prerogatyva ir (...) greičiausiai galbūt ir koalicinės sutarties sprendimas. Kai bus tokie veiksmai padaryti, kai bus įsteigta ministerija, bus klausimai, tada mes ir galvosime“, – LRT televizijai pirmadienį kalbėjo ministras,
„Šiandien mūsų tikslas yra civilinė sauga, visuomenės saugumas ir, aišku, regioninė politika nėra pamiršta, turime tikrai daug iššūkių (...), turime tikrai ką veikti, nesibarstome mintimis į ateitį dėl dalykų, kurie galimai nuo mūsų išvis nepriklauso“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį pasiūlė šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, naujai įsteigta institucija perimtų Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Ši ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Apie tai, kad pastaroji institucija sustiprintų regionus, yra teigęs ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis yra nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.
Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos steigimo numatoma parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais.
Ruošiamame migracijos pakete svarstoma numatyti sienos uždarymą
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad šiuo metu rengiamame migracijos pakete gali atsirasti nuostata, numatanti sienos uždarymą. Pasak jo, tokia galimybė svarstoma remiantis Lenkijos ir Suomijos taikoma praktika.
„Dabar ruošiamas labai didelis migracijos paketas, kuriame galėtų atsirasti tam tikri pokyčiai dėl, tarkime, galimo sienos uždarymo, kaip šiandien tai taiko Suomija arba Lenkija“, – LRT televizijai teigė V. Kondratovič.
„Mes žiūrime dabar, analizuojame šitų dviejų valstybių praktiką, kada būtent pasikartoja tokie įvykiai, pasieniečių užpuolimai, galima, panaudojant sprendimą, tarkime, Vyriausybės, įvesti tam tikrus ribojimus priimti prašymus dėl prieglobsčio“, – sakė ministras.
Migrantai į rytines ES šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.
ELTA primena, kad pernai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 229.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 23,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
Suomija dar 2023 metais paskelbė uždaranti visus savo pasienio punktus su Rusija, taip siekdama užkardyti į šalį plūstančius migrantus iš trečiųjų šalių.