Nors šįkart svarstymo stadiją projektas praėjo lyg per sviestą, daliai politikų „gėdos“ lenta, regis, nelabai baisi. Tiesa, jos išvengti parlamentarai nusprendė „balsuodami kojomis“.
Balsavime iš viso dalyvavo 112 Seimo narių, visi pasirinko mygtuką „už“. Įvyko ir šioks toks nesusipratimas: iš pradžių liberalas Simonas Gentvilas balsavo „prieš“, o Jevgenijus Šuklinas susilaikė. Tiesa, netrukus politikai paprašė Seimo posėdžių sekretoriatą protokole pažymėti, kad užsikalbėjo ir balsuodami suklydo.
Tačiau kai kurie parlamentarai balsavo „kojomis“ – t.y. Seimo salėje buvo, bet ištraukė korteles, tarsi imituodami, kad posėdyje nedalyvauja. Tokiu būdu jie išvengė savo pozicijos pareiškimo.
Tarp jų – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai (LVŽ-KŠS) priklausantys Ignas Vėgėlė bei Valius Ąžuolas, kurie Seimo posėdžių salėje tuo metu buvo ir diskusijų metu kritikavo įstatymo projektą.
Balsavime nedalyvavo, nors Seimo rytiniame posėdyje registravosi „aušriečiai“ Petras Dargis ir Dainius Varnas. Taip pat LVŽ-KŠS frakcijai priklausantis Rimas Jonas Jankūnas.
Visi šie išvardyti politikai pirmo balsavimo metu, pateikimo stadijoje, projekto nepalaikė ir buvo atsidūrę „gėdos lentoje“.
Parlamentas pritarė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto suvestiniam projektui, kuriame yra dalies konservatorių siūlymai, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir Rusijos, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu šie neturi galiojančios vizos.
Susiję straipsniai
O jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos bei Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ir Baltarusiją. Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiems tranzitu per minėtas valstybes arba jei kelionė vyksta dėl nuo keliautojo nepriklausančių objektyvių priežasčių.
„Labai geras balsavimas – parodė, kas yra kas, parodė veidmainystės lygį, kad griežtesnių sankcijų čia niekas nenori, ilgesniam terminui niekas nenori, visas prekes apriboti niekas nenori. Gražu.
Tik ar dabar bus koliažai su tais balsavusiais, kurie nesutiko, kad būtų apribotos visos prekės, kurie nesutiko pratęsti ilgesniam terminui? Ar bus? Nebus. Nes tai buvo skirta kitiems dalykams. Bet labai gerai, kad tas įvyko.
Tai, kad jūs tyčiojatės iš žmonių už tai, kad jis grįžo į tėvynę, aš nežinau, iki kokio žemo lygio reikia nusiristi. Jeigu žmogus grįžo pas sergančius tėvus daugiau nei du kartus per tris mėnesius, jis bus išmetamas iš Lietuvos“, – piktinosi V.Ąžuolas.
Savo ruožtu I.Vėgėlė dar prieš balsavimą Seimo posėdžių salėje kartojo, kad balsavimas dėl sankcijų pratęsimo, kaip ir praėjusį kartą, taip ir dabar, esą yra „nulemtas viešųjų ryšių“.
Pasak jo, nėra jokių moralinių, teisinių ar ekonominių argumentų, kodėl Lietuva turėtų pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktų bei pašarų importui.
„Šitie viešieji ryšiai nulėmė ir balsavimą, bet lygiai taip pat labai liūdna, kad nulėmė ir turinį. Visiems yra akivaizdu, kad būtina stabdyti Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, būtina siekti, jog Rusija nutrauktų karinę agresiją ir skatinti taikos sudarymą, tačiau, mano supratimu, šis pasiūlymas toje dalyje, kiek tai liečia ekonomines sankcijas, visiškai to nesiekia“, – aiškino I.Vėgėlė.
Jis buvo registravęs ir pora siūlymų, vienu kurių siūlė nepratęsti ribojamųjų priemonių žemės ūkio produkcijos importui. Seimas šiam siūlymui nepritarė. Taip pat parlamentarai nepritarė I.Vėgėlės siūlymui uždrausti visų rusiškų ir baltarusiškų prekių importą.
Savo nuomonės dėl įstatymo projekto nepakeitė ir I.Vėgėlei taip pat pritarė V.Ąžuolas: „Jeigu kas nors nori pasiginčyti – pasiginčykite, ir pasakykite, kad jis (I.Vėgėlė, – aut.past.) klydo. Jis neklysta.“
„Tai bus totali veidmainystė. Tie kroviniai kaip važiavo, taip ir važiuos“, – tikino V.Ąžuolas, nepritardamas ir konservatorių siūlymui sugriežtinti ribojamąsias priemones ir į Rusiją ir Baltarusiją grįžinėjantiems šių šalių piliečiams.
„Dabar 50 tūkst. baltarusių – už tai, kad grįš į tėvynę daugiau nei vieną kartą per 3 mėnesius, visi taps nusikaltėliai. (...) Jūs įsivaizduojate, kokiame lygyje jūs tyčiositės pagal tautybę?“ – klausė valstietis.
Reaguodamas į tokius Seimo narių pasisakymus, konservatorius Arvydas Pocius negailėjo kritikos tokioms pozicijoms: „Ką tik girdėjome tris Baltarusijos ir Rusijos gynėjus.“
Jis ragino apsvarstyti konservatorių siūlymus, susijusius su griežtesniais ribojimais į Baltarusiją ir Rusiją grįžtantiems asmenims. Anot politiko, žvalgybos ataskaitos rodo, kad tokie asmenys gali tapti potencialiais specialiųjų tarnybų taikiniais.
„Kiekvienas išvykimas ir grįžimas Lietuvą – gali būti, kad tie asmenys gavo tam tikras instrukcijas, ką čia daryti ir kokios yra jiems pavesto užduotys čia, Lietuvoje. Apie tai reikia irgi kalbėti“, – nurodė A.Pocius.
Vyriausybės rengtam įstatymo projektui parlamentas po pateikimo pritarė kovo mėnesį, tačiau dėmesio centre atsidūrė tie, kurie jo nepalaikė arba balsuodami susilaikė.
Prieš sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimą tuomet balsavo „Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius, valstiečiai V.Ąžuolas ir jungtinei jų frakcijai priklausantys I.Vėgėlė bei R.J.Jankūnas.
Balsavime susilaikė „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Lina Šukytė-Korsakė, Daiva Žebelienė, Dainoras Bradauskas, Tomas Domarkas, Martynas Gedvilas, Vytautas Jucius, P.Dargis, D.Varnas.
Taip pat – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantys Bronis Ropė, Eimantas Kirkutis ir Česlavas Olševskis.
Kaip tuomet tikino „Nemuno aušros“ pirmininkas R.Žemaitaitis, jo vadovaujama frakcija palaikymo siūlymui neišreiškė dėl jame palikto draudimo importuoti žemės ūkio produkciją.
Visgi valstybės vadovams po tokio balsavimo pradėjus diskutuoti apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, „aušriečių“ lyderis nurodė, kad projektą nuspręsta palaikyti.
Neigiamai balsavo ir opozicijoje esančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai – trys susilaikė ir trys pasisakė prieš. Iš karto po to valstiečių partijos valdyba sudrausmino kolegas Seime ir jų poziciją pavadino neapgalvotu ir netinkamu politiniu sprendimu.
Šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, kad šios ribojamosios priemonės yra taikomos iki šių metų gegužės 2-osios. Siūloma šį terminą nukelti dar metams.
Pastaruoju įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.