„Negauti finansavimo šiai idėjai nereiškia, kad užsiveria kitos galimybės arba yra stabdoma veikla. Tos galimybės tikrai turės būti rastos ir valstybės biudžete. (...) Tikrai tų galimybių (gauti finansavimą kitoms iniciatyvoms – ELTA), esame įsitikinę, bus. Turime jomis visomis pasinaudoti“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
„Kartu reikia matyti, kad sienos apsaugos tikslams Europos Komisija yra skyrusi tikrai papildomų kelis dešimtis milijonų. (...) Verta atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija šiemet, po Europos Vadovų Tarybos diskusijų, gerokai pasistūmėjo, kas susiję su gynybos finansavimu. Sienos apsauga irgi tam tikrais aspektais čia patenka“, – akcentavo šalies vadovo patarėja.
Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patikino, kad „dronų sienos“ iniciatyva nesulaukė finansinės Europos Sąjungos (ES) paramos. Pasak jo, šiam projektui bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.
Apie svarstymus Regiono valstybėse kurti „dronų sieną“, kuri leistų saugoti išorines šalių sienas, pernai gegužę pranešė buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Norvegijos ministrai pernai vykusiame susitikime susitikimo aptarė šią idėją – galimybę visą išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, nuo Norvegijos iki Lenkijos, nuolatiniu režimu saugoti iš oro.