„JAV žiniasklaidoje periodiškai iššoka pranešimai apie galimus pakeitimus, buvimo atšaukimus ir taip toliau. Tačiau realiai viduje, sistemoje jokių pokyčių nėra, visi darbai vyksta labai tvarkingai, pasirengimas, pratybos, tam tikrų resursų planavimas, bendradarbiavimas – viskas vyksta taip, kaip ir vyko anksčiau. Jokio pokyčio nėra“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė.
„Manyčiau, kad šiuo metu apie tai kalbėti nėra jokio pagrindo. Iššoka įvairios teorijos, jos nėra pagrįstos jokiais realiais svarstymais ir jokiais sprendimais. Karinė sistema labai greitai ir labai jautriai reaguoja į bet kokius pokyčius, kurie yra planuojami. Jokios vidinės reakcijos nėra, jokių pokyčių nėra“ , – akcentavo ji.
Visgi, ministrė neatmeta, kad JAV nuspręs peržiūrėti karinių pajėgumų išdėstymą Europoje.
„Pajėgumų išdėstymo Europoje peržiūra, manau, kad tikrai bus. Kaip ji atrodys, kur kokios pajėgos galėtų būti keičiamos, kol kas būtų absoliuti spekuliacija, piešimas ant vandens. Nemanau, kad tai būtų teisinga daryti“, – pabrėžė D. Šakalienė.
JAV televizija NBC šią savaitę pranešė neva Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Karių atitraukimas esą paveiktų NATO šalis Rumuniją ir Lenkiją.
Pentagonas nenorėjo komentuoti pranešimo apie karių skaičiaus mažinimą. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje.
Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
D. Šakalienė neabejoja, kad Kinija padeda Rusijai kariauti Ukrainoje: tai blogio ašies komanda
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako neabejojanti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimu Rusijai ketvirtus metus tęsiant karą Ukrainoje.
„Man asmeniškai atrodo, kad labai aktyvus Kinijos dalyvavimas tiek finansiškai, tiek politiškai, tiek kitomis priemonėmis, remiant Rusiją, neturėtų kelti jokių abejonių, koks yra Kinijos vaidmuo, koks yra jos tikslas ir kaip sėkmingai veikia ši blogio ašies komanda“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.
Anot jos, tai, kad ukrainiečiai į nelaisvę paėmė du Rusijos pajėgose kariavusius Kinijos piliečius, tokias nuostatas tik sustiprina.
„Jei pasitvirtins, tai dar vienas iliustracijos variantas“, – pažymėjo ji.
Ukrainos prezidentas antradienį pranešė, kad ukrainiečių kariai į nelaisvę paėmė du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos pajėgų pusėje. Jis sakė, kad yra įrodymų, jog Rusijos pajėgų pusėje kariauja „daug daugiau Kinijos piliečių“, tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas šį teiginį pavadino „visiškai nepagrįstu“. Galiausiai Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paragino savo piliečius vengti konflikto zonų ar dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, Maskva ir Pekinas ėmė stiprinti savo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą.
Kinija teigia, kad karo atžvilgiu laikosi neutraliteto ir, kitaip nei Jungtinės Valstijos ar kitos Vakarų šalys, nei vienai iš šalių jokios pagalbos nesiunčia. Tačiau ji palaiko glaudžius politinius ir ekonominius santykius su Rusija, o NATO šalys mano, kad Pekinas „aiškiai suteikia sąlygas“ Maskvai tęsti savo invaziją, kurios jis taip ir nėra pasmerkęs.
D. Šakalienė apie JAV prekybos karą: geopolitiniame kontekste ši situacija tikrai sukelia papildomų įtampų
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus muitus kitų valstybių produkcijai, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad tokie sprendimai šių dienų geopolitinėje situacijoje sukelia papildomų įtampų.
„Bendrai geopolitiniame kontekste, be jokios abejonės, ši situacija tikrai sukelia papildomų įtampų ir tikrai labai didelio jautrumo, vertinant tos pačios gynybos pramonės plėtros objektus. Tai yra dar vienas kriterijus, į kurį reikės atsižvelgti, planuojant mūsų tolesnius veiksmus“, – trečiadienį žurnalistams komentavo D. Šakalienė.
„Kol kas turbūt mes visi esame tokioje situacijoje, kai tiesiog vertiname kiekvieną dieną planuojamus arba vykstančius pokyčius“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad D. Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.
Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.
Taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams, apie ką D. Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.
Marošas Šefčovičius, prekybos ir ekonominio saugumo Europos komisaras, anksčiau teigė, kad ES veiks ramiai, palaipsniui ir vieningai bei sieks derėtis, bet nebus pasyvi stebėtoja.
Prancūzija ir Vokietija sako, kad ES gali atsakyti įvesdama mokestį JAV technologijų bendrovėms.
*Redakcija informuoja, kad tekste buvo naudojama kita iliustracija, kuri galėjo sudaryti neteisingą įspūdį apie tekste skelbiamą informaciją. Nuotrauka pašalinta ir pakeista kita. Lrytas redakcija atsiprašo skaitytojų dėl tokios grubios klaidos.