Ketvirtadienį svarstymo stadijoje nutarimo projektą dėl naujų komisijos narių paskyrimo palaikė 107 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
Jei Seimas pritartų, nauji nariai prie komisijos turėtų prisijungti gegužės 5 d.
Palaikydamas pasiūlytus kandidatus liberalas Simonas Kairys atkreipė dėmesį į Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklos problemas.
„Komisija yra sukurta teikti kompetentingus, išanalizuotus pasiūlymus, kalbant apie paveldo politiką, jo reguliavimą, Seimui, prezidentui, Vyriausybei. Tačiau kartais ta veikla apsiribodavo iš esmės bet kokio skundo, kalbant net apie mažiausią paveldo objektą, viešinimą, komunikaciją ir kitus dalykus“, – sakė S. Kairys.
Jis tikisi teigiamų pokyčių komisijos darbe.
„Norėčiau, kad komisija būtų ta specialistų, ekspertų komanda, kuri įneštų teigiamą poslinkį į paveldo sistemą, ypač kalbant apie naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kuris svarstymo stadijoje turėtų atkeliauti į Seimą gegužės mėnesį“, – sakė S. Kairys.
Balsuoti už Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių kandidatūras kvietė ir konservatorius parlamentaras Vytautas Juozapaitis. Pasak jo, šios kandidatūros nekelia abejonių dėl savo kompetencijos.
Vilniaus dailės akademiją baigęs J. Blažiūnas nuo 2015 m. yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas. Tuo metu paveldosaugininko profesinę kvalifikaciją turinti E. Stonkevičienė yra baigusi Vilniaus universiteto istorijos fakultetą.
Jei Seimas pritartų, J. Blažiūnas ir E. Stonkevičienė Valstybinės kultūros paveldo komisijoje pakeis kadenciją baigiančias Adrijaną Filinaitę ir Eriką Kielę.
Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.
Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Paveldo komisijos nario kadencija – 4 metai. Tas pats asmuo Paveldo komisijos nariu gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Šiais metais Valstybinė kultūros paveldo komisija pradėjo 30-uosius veiklos metus. Pirmasis Paveldo komisijos posėdis įvyko prieš tris dešimtmečius – 1995 m. vasario 17 d.