Vidaus reikalų ministerijai ir Vyriausybei anksčiau vadovavęs S.Skvernelis ir pats atskleidė, kaip yra pasirengęs dienai X.
Ketvirtadienį Seime paklaustas, kur slypi problema, jog tokia didelė visuomenės dalis nėra pasiruošusi ekstremalioms situacijoms – ar tarnybose, ar žmonėse - Seimo pirmininkas aiškino, kad atsakomybę dėl savo saugumo turi prisiimti kiekvienas.
„Nes tol, kol tu galvoji, kad ta grėsmė yra kažkur toli, nors ji galbūt ir reali, bet toli ir gal to nereikės, tas pasiruošimas toks ir būna.
Lietuvoje 32 savivaldybės susiduria su priedangų trūkumu: atnaujinimui bus skirta 28 milijonai eurų
Priklauso nuo situacijos – kada ji tampa sudėtingesnė, tada visi pasiskaito ir tą puslapį, kuris yra skelbiamas su rekomendacijomis, ir susikomplektuoja tuos savo krepšelius, praeina laiko tarpas ir pasimiršta.
Man atrodo, kad tiesiog žmonės šiandien turi visas galimybes pasiruošti, žino, kur rasti informaciją ir tiesiog dėl savo saugumo turi ir patys rūpintis“, – svarstė S.Skvernelis.
Susiję straipsniai
Seimo vadovo buvo pasiteirauta, ar jis pats yra susikrovęs vadinamąjį išvykimo krepšį – S.Skvernelis patikslino, kad dabar šiuos dalykus sprendžia ne jis pats, tačiau į pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms jo šeima esą žiūri labai rimtai ir atsakingai.
„Man dabar paprasčiau šiek tiek yra, nes už mane daug ką pagalvoja kiti. Bet tuo metu, kai nebuvau Seimo pirmininkas, tai mūsų šeima buvo pasiruošusi, turėjome ir tuos reikalingus būtiniausius daiktus, kurių reikėtų evakuacijai, jeigu tokia būtų, arba išgyventi tam tikrą laikotarpį, tai aš pakankamai rimtai žiūriu ir tas pasirengimas, pasiruošimas ir susikomplektavimas buvo padarytas“, – pabrėžė parlamento vadovas.
„Dabar aš nežinau, kaip čia būtų, nes dabar spręsčiau nebe aš. Aš iš namų (turėčiau) evakuotis, bet į tas vietas, kur Seimas vykdys savo funkcijas nepertraukiamai“, – pridūrė S.Skvernelis.
Kaip jau skelbta anksčiau, trečius metus Ukrainoje vykstant karui, kas septintas lietuvis teigia, kad nėra pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa.
Tyrimo duomenimis, galimoms grėsmėms nesantys pasiruošę įvardijo 70 proc. šalies gyventojų. Tuo metu 21 proc. respondentų nurodė, jog yra pasiruošę, o 9 proc. nežino.
Galimoms grėsmėms pasiruošusių lietuvių grupę daugiausia sudaro 30–49 metų gyventojai, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės. Dienai X taip pat teigia labiau esantys pasiruošę vadovaujančias pareigas užimantys ar verslus turintys asmenys.
Už juos mažiau pasiruošę jaučiasi kaimiškų vietovių gyventojai, pensinio amžiaus asmenys, namų šeimininkės, bedarbiai bei kitataučiai.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų kovą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 procento.