„Dalyvaujant valdančiojoje koalicijoje, suprantu, kad politinė partija ir dalyvauja šiuose mokesčių pakeitimo pasiūlymuose arba jų formulavime. Tai vienu metu ir kurti, ir oponuoti tam, ką kuri, yra ganėtinai nelogiškas dalykas“, – su šypsena pastebėjo prezidentas.
Šalies vadovas nurodė suprantantis, kad politikų nuomonės išsiskiria dėl neapmokestinamosios nekilnojamojo turto dalies „grindų“.
„Visada pasisakiau už tai, kad šis neapmokestinamojo turto „grindų“ rodiklis būtų taikomas. Paskutinio susitikimo su premjeru metu išsakiau lūkestį, kad tai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų. Gal tai galėtų būti ir didesnė suma“, – įvertino G.Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad reikia vadovautis paprastu principu: tie, kurie turi mažesnes pajamas ir mažesnį turtą, turėtų mokėti mažiau negu tie, kurie turto turi daug ir yra pajėgūs už tą turtą susimokėti.
„Nesinorėtų, kad šis mokestis, nors savaime jis yra skaldantis visuomenę, kad jis vis dėlto sukeltų tokį neigiamą rezonansą. Nes visuomenės išsiskaldymo, destabilizavimo mums mažiausiai reikia šioje konkrečioje geopolitinėje situacijoje“, – akcentavo jis.
Valdančioji dauguma kartu su kitais mokestiniais pakeitimais siūlo koreguoti ir NT mokestį. Pagal preliminarius siūlymus, iki 200 tūkst. eurų vertės NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Balandžio 27 d. Katedros aikštėje organizuojamas mitingas prieš NT mokesčio pakeitimus – „NE gyvenamojo būsto mokesčiui“.
Kaip skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“, renginį organizuoja asociacija „Atoveiksmis“ ir praėjusiais metais kelis kartus vaivorykštės spalvų vėliavas viešai deginęs, visuomenininku prisistatantis Raimondas Šimaitis.
Pasisakė dėl JAV karių Europoje ateities
Po penktadienį įvykusio susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, Seimo komitetų atstovais bei partijų lyderiais, su kuriais diskutavo apie svarbiausius užsienio politikos klausimus, G.Nausėda prakalbo ir kitas svarbias aktualijas.
Kilus susirūpinimui dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių išvedimo iš Rytų Europos, šalies vadovas paragino nurimti ir pabrėžė – tokių signalų šiandien nėra.
„Pastaruoju metu apie tai plačiai kalbama, pasirodo prieštaringos žinutės dėl JAV karinių pajėgų dislokavimo Europoje ir rytiniame NATO flange.
Aš siūlyčiau visiems pirmiausia vadovautis ne kažkokiais vienos ar kitos žiniasklaidos priemonės pranešimais, kurie kartais būna sensacingi, atkreipia visų dėmesį, bet vadovautis oficialia informacija“, – paragino šalies vadovas.
Pasak G.Nausėdos, žiūrint į tai, kokią situaciją turime šiandien, jokių sprendimų dėl JAV pajėgų redislokavimo rytiniame NATO flange, konkrečiai – Lietuvoje, nėra.
„Tos žinutės arba signalai, kuriuos mes gauname, pavyzdžiui, bendraudami su naujuoju JAV ambasadoriumi prie NATO, yra nuteikiantys viltingai ir optimistiškai, Lietuva pabrėžiama kaip viena iš rimčiausių ir atsakingiausių NATO sąjungininkių“, – akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas dėstė, kad amerikiečiai atkreipė dėmesį į Lietuvos užmojus gynybai skirti 5–6 proc. BVP, taip pat nepamirštas ir mūsų tarnybų bei kariuomenės darbas vykdant JAV karių gelbėjimo operaciją.
„Tai, kad ambasadorius vienam iš pirmųjų savo susitikimų rinkosi būtent Lietuvos ambasadorių prie NATO, manau, taip pat byloja, kad Lietuva yra traktuojama kaip labai draugiškas ir profesionalus partneris NATO rėmuose“, – tvirtino G.Nausėda.
Lietuva būtų pasirengusi svarstyti apie nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
G.Nausėda taip pat nurodė, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jeigu nebūtų pratęsti Europos Sąjungos (ES) taikomi ribojimai.
„Lietuva būtų pasirengusi svarstyti nacionalines sankcijas. Noriu pažymėti, kad atskirų valstybių sankcijų taikymas, deja, yra žymiai mažesnę įtaką agresoriui darantis dalykas negu visos Bendrijos sankcijų paketas. Taip, galbūt rastume nemažai bendraminčių, bet aš ir dabar pasisakau už tai, kad ES sankcijos ne tik turėtų būti pratęstos, bet mes turėtume kalbėti ir daryti, planuodami septynioliktą sankcijų paketą, kuris šiuo metu yra svarstomas.
Turime visomis priemonėmis siekti, kad sankcijos Rusijai, Baltarusijai būtų pratęstos. Jų pratęsimas numatomas liepos pabaigoje, puikiai žinome, kad viena iš valstybių yra kliūtis šioms sankcijoms pratęsti“, – akcentavo jis.