Kaip Eltai sakė parlamentaras, naujame dokumento variante, atsižvelgiant į TTK ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę, atsisakyta galimai Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos, numatančios galimybę atšaukti iš pareigų LRT tarybos narį, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai pakeičiamas jo paskyrimo įstatyminis pagrindas.
Teisės departamento nuomone, valstybės pareigūnas negali būti atleidžiamas vien dėl to, kad keičiasi jo atleidimo tvarka.
„LRT tarybos nario paskyrimo įstatyminio pagrindo pakeitimas negali būti priežastis atšaukti tarybos narį iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimo laikui“, – mano Seimo teisininkai.
Įvertinę liberalų iniciatyvą jie siūlo vadovautis Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu, kuriame buvo suformuluota konstitucinė doktrina dėl pareigūno atleidimo, pasikeitus jo veiklą reglamentuojančiam teisės aktui. KT nurodė, kad Seimas, įtvirtindamas valstybės pareigūnų atleidimo pagrindus, yra saistomas Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, suponuojančio teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.
Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai, anot Seimo teisininkų, neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų.
Susiję straipsniai
Į LRT tarybą siūlo įtraukti žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus
Siekiant depolitizavimo ir LRT savarankiškumo, Seimo narys S. Kairys kartu su kitais Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais siūlo sumažinti valstybės institucijų atstovavimą LRT taryboje.
Jei parlamentarai pritartų, prezidentas ir Seimas į LRT tarybą galėtų deleguoti ne po 4 narius, o dvigubai mažiau – po 2.
Atsisakius 2 Seimo ir 2 prezidento atstovų, į LRT tarybos sudėtį siūloma įtraukti 1 atstovą, kurį bendru sutarimu deleguotų Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija bei 2 narius, kuriuos deleguotų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicija.
Projektu taip pat siūloma sumažinti bendrą LRT tarybos narių skaičių – nuo 12 iki 11.
Seimo liberalų nuomone, pritarus jų iniciatyvai, LRT tarybos darbas būtų objektyvesnis.
LRT įstatyme siūloma numatyti ir jo naujų nuostatų įsigaliojimo tvarką. Pagal siūlomą patobulintą projektą, 2028 m. rugsėjo 1 d. suėjus Seimo paskirtų LRT tarybos narių kadencijoms, 2 narius skirtų Seimas ir 2 narius skirtų NVO koalicija.
2030 m. gegužės 12 d. suėjus prezidento paskirtų tarybos narių kadencijoms, 2 narius skirtų prezidentas ir 1 narį bendru sutarimu – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija.
Beje, siekiant teisinio aiškumo, Seimo teisininkai pasiūlė įstatymo projektą papildyti baigiamosiomis jo taikymo nuostatomis. Jų nuomone, turėtų būti aiškiai nustatomos pereinamojo laikotarpio LRT tarybos formavimo normos, t. y., aiškiai nurodant kurių institucijų paskirtų tarybos narių įgaliojimams pasibaigus, į jų vietas turėtų būti skiriami jau naujai įstatymu įgaliotų institucijų deleguojami tarybos nariai.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. 4 tarybos narius skiria Prezidentas, 4 – Seimas bei po narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.