Po rudenį vykusių Seimo rinkimų kai kurios šalies partijos pajuto pasiekusios dugną ir mėgina nuo jo atsispirti, bet skaudūs rinkimų rezultatai akis atvėrė toli gražu ne visiems.

Ar jau pasiektas dugnas, nuo kurio galima bandyti atsispirti, ar vis dar laukia garmėjimas žemyn? Tokių klausimų po rinkimų kilo kai kurioms ant politinės bedugnės krašto atsidūrusioms partijoms.

Vienos jų mėgina neigti realybę, kitos – ieškoti išeičių. Viena jų – dairytis sąjungininkų ir vienyti kuklias jėgas. Dėl to vėl prabilta apie galimas jungtuves.

Sužadėtuvių nuotaikomis jau gyvena Viktoro Uspaskicho vėl palikta Darbo partija, tiesa, į nuotakas jai peršama Artūro Zuoko vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ kol kas aikštijasi.

[[ge:lrytas:lrytas:37307196]]

Viena į kitos pusę stengiasi nesidairyti ir po Seimo rinkimų bandytos poruoti Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis. Bet jų lyderiai partijų ateitį mato skirtingai.

Kai kurie merdinčių partijų atstovai pripažįsta, kad nuo katastrofos jas gelbėja tik valstybės dotacijos, – neliks jų, neliks ir kai kurių partijų. Tiesa, tai gali užtrukti.

[[ge:lrytas:lrytas:35855035]][[ge:lrytas:lrytas:37032298]][[ge:lrytas:lrytas:37300399]][[ge:lrytas:lrytas:36008043]]

Sprendimų tikisi gegužę

Išsilaikyti paviršiuje dar bando ypač didelę politinę turbulenciją patyrusi Darbo partija, kuriai šiuo metu laikinai vadovauja buvęs Ukmergės meras Rolandas Janickas. Jis šios partijos vadovo poste pakeitė jos kūrėją V.Uspaskichą.

Į rinkimus pastarasis žygiavo su iš trijų partijų sudaryta Taikos koalicija, kuri patyrė ypač skaudų pralaimėjimą – į Seimą nepateko nė vienas jos atstovas.

Kalbama, kad kai kurie darbiečiai dabar intensyviai dairosi prieglobsčio kitur, o partija esą veda derybas su „Laisve ir teisingumu“ bei Regionų partija. „Lietuvos ryto“ pakalbintas R.Janickas tokių kalbų nepaneigė: „Suprantame, kad pokyčiai neišvengiami, – dėliojamės, manau, jog gegužę turėsime sprendimą.

[[ge:lrytas:lrytas:36953530]]

Dirbame su keliomis partijomis, matysime, koks variantas išeis. Derybos tik įpusėjusios.“

Buvusi patirtis negąsdina

Buvęs Ukmergės meras tikino, jog šiandien visiškai akivaizdu, kad centro politinės jėgos yra išsiskaidžiusios ir, kaip parodė rinkimų rezultatai, tai niekur neveda.

Tiesa, niekur toli nenuvedė ne tiktai prieš rinkimus sudaryta koalicija su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijomis, bet ir ankstesnės darbiečių jungtuvės su Artūro Paulausko Naująja sąjunga bei Gedimino Vagnoriaus Krikščionių partija.

Nepaisant to, anot R.Janicko, smulkios partijos esą neturi perspektyvų ir ilgainiui arba vis tiek turės vienyti jėgas, arba išnyks.

„Anksčiau partijoms nepavyko susitarti, nes jos skirtingai matė savo situaciją ir turėjo skirtingų ambicijų, taip pat ir asmeninių, kurios būna iškeltos aukščiau už partines.

Dabar visi esame panašioje situacijoje. Lengviau tartis, kai esi pasiekęs dugną, tada pradedi realiau mąstyti“, – svarstė laikinasis darbiečių vedlys.

Nuo jungtuvių jau pavargo

A.Zuoko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“ per praėjusius Seimo rinkimus irgi pasiekė dugną – partijų rikiuotėje ji buvo paskutinė.

Tiesa, į parlamentą vienmandatėje apygardoje išrinktas A.Zuokas nemano, kad partijai reikalingos jungtuvės. Jis neigia dėl to vykstančius pokalbius su kitomis partijomis.

„Partija „Laisvė ir teisingumas“ istoriškai jau yra pavargusi nuo įvairių jungimųsi.

Šiuo metu mes tokių dalykų nesvarstome. Tokia yra principinė pozicija. Bet esame priėmę sprendimą stiprinti skyrius.

Man prieš metus tapus pirmininku teko pripažinti, kad dauguma jų yra labai susilpnėję.

[[ge:lrytas:lrytas:35052564]]

Todėl kalbamės su atskirais Darbo ir Regionų partijų žmonėmis, kurie kadaise buvo mūsų nariai ir svarsto galimybę grįžti, bet partinio bendradarbiavimo tikrai nėra ir nebus. Vyksta tik asmeniniai pokalbiai“, – tvirtino A.Zuokas.

Jau išsibėgiojo kas kur

Prie politinio altoriaus darbiečius bandė vesti ir buvęs jų vedlys Andrius Mazuronis, bet šios pastangos nebuvo sėkmingos.

Partiją ir politiką palikęs eksparlamentaras netiki, kad jungtuvės pavyktų ir šįkart.

Jis pripažino irgi girdėjęs kalbų apie planus jungtis su A.Zuoko partija, bet dalis darbiečių esą jau išbėgiojo nelaukdami centralizuotų sprendimų – skyriai liko popieriniai.

A.Mazuronio žiniomis, dalis buvusių jo partijos kolegų pasirinko socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ar Remigijaus Žemaitaičio kompaniją.

[[ge:lrytas:lrytas:37325670]]

Pavyzdžiui, neseniai vienas didžiausių Darbo partijos Raseinių skyrius ir jo vadovas Darius Ulickas prisišliejo prie demokratų.

„Tie, kurie nori aktyvesnės veiklos, jau yra nuėję kažkur kitur. Paprastai rajonuose žmonės renkasi tas partijas, su kurių atstovais geriau sutaria ar turi asmeninius santykius.

Nėra taip, kad visi judėtų viena kryptimi, tendencija – kas kur.

Dabar iš jungtuvių būtų mažai naudos. Kaip parodė ankstesnė patirtis, nebuvo geriausias sprendimas išsivaikščioti po vieną, bet ir būti krūvoje turbūt nieko gero“, – kalbėjo A.Mazuronis.

Vilionėms atsispiria ne visi

Politinių jungtuvių nauda netiki ir prie Regionų partijos vairo stojusi Kaišiadorių politikė Giedrė Pavasarytė.

„Jie nori mus užgrobti“, – taip ji reagavo į klausimą apie galimas sužadėtuves.

[[ge:lrytas:lrytas:37326007]]

Naujoji Regionų partijos lyderė tikino, kad su ja asmeniškai niekas dėl to nesikalba, bet jie aktyviai kalbasi su skyrių pirmininkais ir kviečia prie jų jungtis.

„Vyksta viliojimas, o ne susijungimas. Regionų partijos narių perviliojimu užsiimančios partijos gal turtingesnės ir turi ryškesnius vedlius.

Galbūt tai ir yra ant derybų stalo. Bet mums tai nekelia jokios grėsmės. Mūsų partijoje likę žmonės yra atsparūs ir turi tvirtas vertybes“, – teigė G.Pavasarytė.

Partijos vadovė prisipažino, kad ir pati ne kartą buvo kalbinama pakeisti politinę stovyklą: „Buvo siūlomos ir geros pareigos, bet ne viskas yra grįsta pinigais ir pareigomis, dar yra ir kitų dalykų.“

Tiesa, tokioms vilionėms atsispiria toli gražu ne visi.

Antai buvęs Regionų partijos vicepirmininkas Andrius Palionis neseniai paliko skandalų persekiojamą politinę organizaciją dėl žemės ūkio viceministro pareigų.

Gali ieškoti suartėjimo

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose irgi vos nenugarmėjo į politinę bedugnę – dar neseniai buvusiai vienai populiariausių partijų tik per plauką pavyko perkopti rinkimų slenkstį.

Dėl to partijos vadovo postą Ramūnas Karbauskis perleido europarlamentarui Aurelijui Verygai, o pastarasis prabilo apie būtinybę ieškoti suartėjimo su kitomis panašios ideologijos partijomis, neatmesdamas netgi pokalbių su konservatoriais.

Pralaimėjimas neišgąsdino

Bet sunkūs laikai ir miglota ateitis – dar ne priežastis užkasti karo kirvius. Tokios nuostatos, regis, laikosi Seimo rinkimuose sutriuškinta buvusi valdančioji Laisvės partija.

[[ge:lrytas:lrytas:37325678]]

Naujasis laisviečių vadovas Tomas Vytautas Raskevičius tikino, kad kol kas partiją palikusių ir naujų narių balansas nėra dramatiškas:

„Turime minus aštuonis narius. Taigi po rinkimų didelės išėjimo bangos nebuvo.

Be to, gauname dotaciją, lėšų tęsti veiklą turime, nario mokestis surenkamas dar net geriau nei pernai.“

Pagrindiniu partijos iššūkiu T.V.Raskevičius įvardijo matomumą – nulipus nuo valdžios scenos iš karto juntamai sumažėjo ir dėmesys: „Rampų šviesos užgeso ir dabar reikia sugalvoti, kaip jas atsukti į save.“

Politikas atmetė bet kokių jungtuvių su kitomis partijomis galimybę ir būsimuose rinkimuose žada dalyvauti savarankiškai, išskyrus kai kurias savivaldybes, kur galimas bendradarbiavimas su ideologiškai jai artimomis jėgomis.

Vis dėlto, anot T.V.Raskevičiaus, tam irgi yra kliūčių, nes, pavyzdžiui, Šilutėje Liberalų sąjūdis yra sudaręs koalicijas su „Nemuno aušra“. Jis tokias sąjungas laiko neįmanomomis.

Politikas neigė Liberalų sąjūdžio vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalbas, kad laisviečiai bėga į jos vadovaujamą partiją.

Anot T.V.Raskevičiaus, esą yra priešingai: „Mano žiniomis, yra žmonių, kurie ateina pas mus, nes Liberalų sąjūdis tampa vis labiau anemiškas vertybiniu požiūriu ir dar labiau radikalėja.“

Turi susirinkti guzus

Tuo metu vienas Liberalų sąjūdžio vadovų Eugenijus Gentvilas aiškino, kad vyksta judėjimas iš Laisvės partijos, bet liberalai neturi tikslo priimti kuo daugiau šios partijos narių.

[[ge:lrytas:lrytas:37326037]]

Politikas priminė, kad kadaise Liberalų sąjūdis atsiskyrė nuo A.Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos: „Po skyrybų jie pradėjo silpti, mes – stiprėti. Buvo siūlymų susijungti, bet mes viską palikome savieigai. Tada jų skyriai pradėjo eiti pas mus.“

Panašu, kad Liberalų sąjūdis vėl tikisi kažko panašaus.

„Kantrybė politikoje yra svarbus dalykas. Nereikia visko padaryti per pusę metų. Po dešimtmečio procesai pajuda savaime“, – įsitikinęs liberalas.

Anot E.Gentvilo, ankstesniuose rinkimuose Laisvės partija laimėjo keikdama Liberalų sąjūdį ir jį asmeniškai: „Aš buvau vadinamas Brežnevu (ilgametis Sovietų Sąjungos vadovas. – Red.). Bet kur dabar tie jaunuoliai? O Brežnevas kaip sėdi, taip sėdi.“

Politikas mano, kad Laisvės partija nesuinteresuota jungtis, nes jai esą vis dar atrodo, jog pralaimėjimas rinkimuose buvo atsitiktinis.

„Partijos turi pasimokyti – kelis kartus užlipti ant to paties grėblio, gauti guzų į kaktą, o tada įvyksta pokyčiai“, – svarstė E.Gentvilas.

Ant politinės bedugnės – eilė Lietuvos partijų: vienus gelbėja valstybės dotacijos, kiti svajoja apie sužadėtuves