„Pagrindinėje Audito komiteto išvadoje surašyti argumentai rodo, kad šiuo LRT auditu Seimas deda pagrindą keisti LRT kryptį iš esmės. Veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“, – pranešime cituojama LRT vadovė.
Nepaisant audito iniciatyvos Seime, ji pažymėjo pasitikinti Valstybės kontrolės atsparumu politinei įtakai ir nurodė, kad su šia institucija bus bendradarbiaujama.
„Kaip ir anksčiau bendradarbiausime su šia institucija geriausiai kaip tik galime teikdami informaciją apie LRT veiklą. Labai tikimės, kad audito objektas išskirtinai koncentruosis į tai, kaip Lietuva gali kurti dar efektyvesnį ir profesionaliau dirbantį visuomeninį transliuotoją“, – pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT naujasis pirmininkas – apie prieštaringai vertinamą auditą: patikino, kad tai tikrai nėra nukreipta prieš žurnalistus
ELTA primena, kad antradienį Seimas svarstys, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą.
Pastarasis siūlymas Seimui pateiktas dar kovo mėnesį. Jeigu parlamentarai pritartų, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, turėtų atlikti Valstybės kontrolė.
Susiję straipsniai
Atlikti LRT auditą yra vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Savo ruožtu LRT išplatintoje pozicijoje nurodė, jog visuomeninis transliuotojas teigiamai vertina visas audito iniciatyvas, tad jeigu Seimas paves Valstybės kontrolei atlikti patikrinimą, tai bus laikoma kaip galimybė gerinti ir efektyvinti veiklą.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.