Rizikuoja dėl laisvės veikti
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, jauni žmonės renkasi rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe burdamiesi apleistuose pastatuose, D.Mackela dalijosi, jog, kiek teko bendrauti su pačiais jaunuoliais, ne kartą teko išgirsti, jog juos traukia visai ne pavojus ar adrenalinas. Pirmiausia jaunus žmones žavi iš lūpų į lūpas sklindančios istorijos apie vaizdus, atsiveriančius nuo apleistų pastatų stogų. Visgi dažnai jie vieni kitiems pamiršta paminėti, jog, norint pasiekti stogą pastato, kuriame daugybė pavojų, rizikuojama savo gyvybe.
Kai kurie paaugliai, kurių amžiaus vidurkis maždaug penkiolika metų, drąsiai įvardija, jog apleistuose, draudžiamuose lankyti pastatuose – nejauku, sykiu – gražu, kas juos taip pat traukia. Žinoma, dar vienas labai svarbus noras – neatsilikti nuo kitų draugų.
„Ne paslaptis, kad apleisti pastatai neatitinka jokių saugumo reikalavimų. Nors gyvenimiškos patirties daug neturi, jauni žmonės suvokia, kuo rizikuoja juose lankydamiesi, tačiau dažniausiai nugali patirtis, kurios nepajusi įprastose erdvėse ar kontroliuojant suaugusiems. Patekę ten, kur tuščia ir apleista, jie jaučiasi nekontroliuojami, nepastebimi ir nesustabdomi“, – pastebėjo pašnekovas.
Ar teko susidurti su nelaimingais atsitikimais apleistuose pastatuose? Kaip pasakojo policijos pareigūnas, abiem atvejais buvo ardomos seno pastato konstrukcijos, galiausiai užgriuvusios pačius jaunuolius. Už išardytas vertingas plytas jauni žmonės tikėjosi gauti atlygį.
„Jaunuoliai lankosi senuose pastatuose, nes jaučiasi savotiškame pramogų centre, kuriame pramogas susikuria patys. Ten, kur nėra kontrolės, jie išbando psichoaktyvias medžiagas, paragauja alkoholio, pamėgina cigaretes ar imasi nelegalios veiklos, pavyzdžiui, ardyti vertingas pastatų konstrukcijas. Jie jaučiasi nepastebimi“, – komentavo D.Mackela.
Tikrina, ar yra protingesni nei suaugusieji
Pašnekovo žodžiais, jauno žmogaus gyvenime būtina patikrinti ribas: išbandyti tai, ko negalima, įsitikinti, kiek jie bus kontroliuojami, patirti azartą.
Jei į apleistą pastatą atvyksta pareigūnai ar saugos bendrovė, įvyksta gaudynės – jauniems žmonėms tai reiškia adrenaliną. „Daug bendrauju su paaugliais, nuotykių ieškotojais, kurie nori patikrinti, ar yra protingesni už suaugusiuosius. Jei yra sulaikomi pareigūnų, ginasi esą nepilnamečiai, kuriems negresia teisinė atsakomybė. Pradedu kalbėti apie vieną gyvenimą ir sveikatą, nelaimingų atsitikimų riziką“, – pasakojo pašnekovas.
Dažnu atveju, anot D.Mackelos, jauni žmonės sako, jog po vieną į apleistus pastatus neitų, todėl tą daro grupėmis. Ne todėl, kad nori kažką įrodyti, bet suvokdami, jog elgiasi netinkamai. „Baimes, atsakomybes, pasekmes jie įprastai dalijasi grupėje, mat suvokia, kad elgiasi neteisingai ir neteisėtai, tačiau jaunam žmogui atrodo, jog tiesiog būtina patikrinti ribas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Trūksta dėmesio ir užimtumo
Paaugliai, anot policijos pareigūno, turėtų paisyti autoritetų. Jeigu nepaiso taisyklių ir negerbia autoritetų, vadinasi, kažkas yra negerai. Jie arba nepakankamai mylimi, arba visai nemylimi. Tuomet ir renkasi alternatyvą – buriasi į grupes, bando slapstytis, ieškoti nuotykių apleistuose pastatuose – namuose jiems tiesiog nemiela.
Kokių priemonių reikėtų imtis, jog situacija keistųsi? „Manau, jog būtinas švietimas ir informacijos sklaida, jaunimo užimtumas. Gatvėse laiką leidžiančių jaunų žmonių nėra tiek daug. Vadinasi, dalies jaunimo užimtumas neveikia arba jo trūksta. Vieni jauni žmonės domisi menu, kiti sportu, automobiliais, bet užimtumo pasiūla turėtų būti platesnė, artimesnė kiekvienam iš jų. Svarbu paauglius sudominti, sužadinti jų smalsumą, pabandyti susigrąžinti vaikus, kad šie, užuot rinkęsi rizikingas veiklas, rinktųsi tas, kurios juos ugdo. Juk nėra vaikų, kuriems niekas nepatiktų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Įspėjimai ir ženklai – ne veltui
Turto bankas valdo apie 10 proc. valstybės administracinio turto. Kaip pastebi Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė, kalbant apie Turto banko valdomą nekilnojamąjį turtą, pastebima, jog jaunus žmones masina unikalūs, žinomi pastatai, kurie dėl skirtingų aplinkybių yra nenaudojami.
Bene aktualiausias pavyzdys šiuo metu – vadinamieji Koncertų ir sporto rūmai. Praėjusiais metais fiksuoti keletas įsibrovimų į juos atvejų, pavieniai atvejai fiksuoti ir šiemet.
Vieni asmenys, pašnekovės žodžiais, į apleistus pastatus veržiasi dėl adrenalino, kiti – ieškodami, kur prisiglausti. Abiem atvejais, jei tikslas yra tiesiog patekti į pastatą, jų nestabdo nei tvoros, nei ženklai. „Norime priminti, jog įspėjamieji ženklai ir tvoros įrengti ne šiaip sau. Jie skirti atkreipti dėmesį, kad lankytis objekte yra griežtai draudžiama dėl jų pačių sveikatos ir saugumo. Kitas svarbus momentas – pastatai priklauso valstybei, todėl patekimas į juos be leidimo gali būti laikomas neteisėtu. Be to, kalbant apie, pavyzdžiui, Koncertų ir sporto rūmus, aptverta teritorija siekiama išvengti vandalizmo, turto niokojimo ar kito neteisėto naudojimo“, – kalbėjo M.Acutė.
Nebaigtuose statyti ar apleistuose pastatuose gali būti nestabilių konstrukcijų, kurios gali sužeisti. Juose gausu nudėvėtų elementų, stiklo duženų, dažnai – netvarkinga elektros instaliacija, randama kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, asbesto, kuris taip pat kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei.
Padėtis kitose šalyse – panaši
Pašnekovės žodžiais, bene visose šalyse situacija panaši. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, Japonijoje kuriasi net specialiosios grupuotės, kurių tikslas apsilankyti ir užfiksuoti kuo išskirtinesnius apleistus objektus. Tačiau, nesvarbu, tai Lietuva ar kita šalis – grėsmės asmenų sveikatai yra panašios.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didelis dėmesys skiriamas ne tik pastatų apsaugai, bet ir žmonių, ypač jaunuolių, edukacijai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose bendruomenės įgyvendina jaunimo užimtumo programas, siekdamos nukreipti jaunuolių energiją į teigiamą veiklą ir taip sumažinti nusikalstamumo riziką. Jungtinėje Karalystėje vietos valdžios institucijos bendradarbiauja su jaunimo centrais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos suteikti jaunuoliams alternatyvių laisvalaikio praleidimo būdų ir taip sumažinti jų polinkį į neteisėtą veiklą.
Visgi, užsienio valstybėse, galioja itin griežtos nuobaudos už įsibrovimą į svetimą turtą. Už neteisėtą patekimą į privačią nuosavybę taikomos baudos arba laisvės atėmimo bausmės, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo.