Dalis visuomenininkų, žmogaus teisių ekspertų bei politikų tokį sprendimą sveikina ir vadina jį istoriniu, visgi kiti jį vertina skeptiškai.
Į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė.
Kreipimusi prašyta įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT klausta, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.
Taip pat keltas klausimas dėl kodekso skyriaus, kuriuo numatoma, kad teisės akto normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tada, kai yra priimamas partnerystės įstatymas.
Dabar KT nurodė, jog priėmus šį sprendimą, tos pačios lyties žmonių poros gali kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė šį nutarimą pavadino istoriniu.
„Bus įdomu pamatyti šio sprendimo praktikę reikšmę. Iš esmės teismui sutikus registruoti partnerystę, registruotoje partnerystėje esantiems partneriams turėtų pradėti galioti visos teises aktų nuostatos, kuriose minima „registruota partnerystė“.
Mūsų dar laukia netrumpas kelias, bet šviesa tunelio gale jau matyti“, – feisbuke rašė Žmogaus teisių centro direktorė.
„Tos pačios lyties šeimos yra šeimos“, – taip pat skelbė Laisvės partijos pirmininkas, buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Į KT sprendimą sureagavo ir buvęs šio teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas.
„Džiaugiuosi, kad kelias į visų šeimų pripažinimą ir apsaugą – įskaitant tos pačios lyties poras – kuris buvo pradėtas KT 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, šiandien yra prie loginės pabaigos. Jau nuo tada subrendo planas, kaip įvesti tos pačios lyties partnerystę KT nutarimu, nes netikėjau, kad tai galės padaryti Seimas. Šiandien šis planas įgyvendintas.
Nesvarbu, kas jį įgyvendino. Turime būti dėkingi visiems, kurie perėmė šią idėją, nuoširdžiai ja patikėjo ir gynė. Gerai ir kad KT iš esmės patvirtino visus argumentus, kuriais pavyko įtikinti besikreipusios į KT Vyriausybės atstovus.
Jau nuo šiandien tos pačios lyties poros gali kreiptis į teismus prašydamos registruoti jų partnerystę. Žinoma, šį institutą dar reikės tobulinti, bet pergalė jau pasiekta. Išsamiau apie KT nutarimą pateiksiu komentarą vėliau“, – rašė D.Žalimas.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen linkėjo, kad KT sprendimas padrąsintų parlamentarus pagaliau įteisinti partnerystę.
„Nors lieka kartėlis, kad žmogaus teisių darbotvarkei Lietuva renkasi sudėtingiausią – teismų kelią. Jau matėme sprendimus dėl santuokos, dėl motinystės, dėl pavardžių. Dabar turime dar vieną aiškų – Konstitucinio teismo – sprendimą, pasakantį, kad partnerystės institutas turi būti ir jis turi būti lyčiai neutralus.
Pirmą kartą lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo projektą Seimui pateikiau 2017 metais. Tuo metu jis sulaukė mažiau nei penktadalio seimo narių palaikymo. Šis KT sprendimas – dar vienas paraginimas „dar vienam“ Seimui nebedelsti ir sureguliuoti tos pačios ir skirtingų lyčių porų partnerystę ir užtikrinti deramą valstybės pagarbą visoms poroms.
Linkiu, kad šios dienos sprendimas padrąsintų tiek socialdemokratus, tiek visus kolegas Seime, ir mes kartu žengtume paskutinį, trečią žingsnį priimant partnerystę. Po Konstitucinio teismo sprendimo nebeturėtų likti abejonių, kad šis klausimas turi atsidurti Seimo darbotvarkėje. O mes neturėtume likti paskutiniais stabmeldžiais Europoje, bijančiais senų šešėlių ir kompleksų“, – rašė V.Čmilytė-Nielsen.
Yra ir tokių, kuriuos toks KT sprendimas nuvylė. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narės Agnės Širinskienės jis nenustebino – parlamentarės teigimu, siekiant išspręsti šią problemą Seimas turėtų priimti eksparlamentaro Pauliaus Saudargo siūlytą artimo ryšio įstatymą.
„Sprendimo tokio reikėjo tikėtis. Akivaizdu, kad kreipimasis buvo padarytas tik dėl to, kad turėti formalų KT sprendimą ir paskui jį naudoti kaip politinį argumentą, Seime siekiant spausti kolegas balsuoti už „laisviečių“ projektą. Sprendimas nepasakė nieko naujo“, – teigė A.Širinskienė.
„Manyčiau, kad jeigu būtų pasirinktas artimo ryšio projektas, konsensusas posėdžių salėje jau tikrai būtų pasiektas dar praėjusioje kadencijoje ir būtume priėmę šį sprendimą“, – akcentavo ji.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis mano, kad toks sprendimas sukrės nemažą dalį tradicines vertybes palaikančių šalies gyventojų.
„Manau, kad tas sprendimas iš tikrųjų sukrės didžiąją dalį visuomenės, tai yra tuos, kurie palaiko tradicines šeimas ir tradicines vertybes“, – komentavo R.Žemaitaitis.
Politikas taip pat pabrėžia, kad dabartinės sudėties KT yra stipriai suliberalėjęs.
„Mes puikiai matome, kad KT yra stipriai pasikeitęs – yra stipriai liberalus. Ir liberalusis flangas, kuris visiškai nukrypsta nuo pamatinių šeimos vertybių, einame mes į kitą šoną ir dabar, deja, turime, ką turime“, – savo nuomone dalinosi parlamentaras.
Visgi, pasak jo, šis KT sprendimas dar nereiškia, kad partnerystę Lietuvoje bus paprasta įteisinti.
„Tai nereiškia, kad Lietuvoje atidaryta Pandoros skrynia ir dabar kiekvieni tos pačios lyties asmenys galės įregistruoti partnerystę ir joje gyventi, tokio nėra reguliavimo. Čia viskas, matyt, kryps į Seimo valią. Ir jei Seimas nuspręs keisti Civilinį kodeksą ir priimti specialų įstatymą, tai, matyt, jau reikės apjungti du įstatymus“, – sakė R.Žemaitaitis.
„Konstitucinio Teismo sprendimas tai neįpareigoja Seimo keisti. Tą reikėtų žinoti. Ir gali Seimas absoliučiai nieko nesiimti ir nieko nedaryti.
Šituo sprendimu gali vadovautis tik individualiuose teismuose, jeigu dabar nuspręs Petras su Antanu nuspręs sudaryti partnerystę, kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, tai individualiu teisės aktu tokiu atveju bus galima“, – taip pat akcentavo politikas.
KT sprendimas dėl partnerystės konservatorių partijoje įsitvirtinusių principų nepakeis, sako dešiniajai partijai vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas.
„Galiu pasakyti, kad, kaip ir buvo pas mus politinėje jėgoje, taip ir lieka principas, kad sutariame dėl ko nesutarti“, – sakė politikas.
„Gerbiame Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tačiau kartu mūsų frakcijoje yra skirtingos nuomonės šiuo klausimu. Be jokios abejonės, dabar analizuosime sprendimą, dėliosime argumentus“, – sakė L.Kasčiūnas.