Čia 10 valandą prasidėjo prezidento Gitano Nausėdos sušauktas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Jis truko apie dvi valandas.
Į Prezidentrą taip pat atvyko užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Po posėdžio šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pranešė, kad buvo nutarta siekti iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių. Pasak jo, dėl Lietuvoje atkuriamos divizijos reikėtų turėti arti 20 tūkst. karių.
Ramina, kad dėl „Zapad“ baimintis nereikėtų: patikėkite, jei bus grėsmė – matysime
„Kalbame apie personalo plėtrą. Pagrindinis akcentas – profesinės karo tarnybos kariai, kurių reikia ne tik formuojant diviziją, bet ir likusią kariuomenės dalį. Per artimiausius penkioliką metų planuojame išauginti kariuomenę ir auginimas vyks ne generolų, ne pulkininkų sąskaita, daugiausia šauks puskarininkių ir paprastų karių jūreivių. Ten galimi skaičių augimai iki 1,5 karto“, – sakė M.Česnulevičius.
„Priėmus sprendimus dėl divizijos atkūrimo, siektinas skaičius turėtų būti maždaug link 20 tūkst. karių, o ne 15 tūkst. Pagrindinis augimas numatytas naujai kuriamų vienetų užpildymui“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Tiesa, praėjusių metų rugsėjį Vyriausybė patvirtino krašto apsaugos sistemos personalo plėtros planą artėjančiam penkmečiui. Tuomet buvo numatyta, kad iki 2030 m. Lietuvos kariuomenėje turėtų būti 15,5 tūkst. profesinės tarnybos ir 50 tūkst. aktyviojo rezervo karių.
Tuo metu klausiamas, ar svarstoma keisti ir privalomajai karo tarnybai šaukiamų karių ribinius skaičius, prezidento patarėjas nurodė, jog šiuo klausimu pokyčių neketinama imtis.
„Planas dėl šaukimo didinimo buvo padarytas anksčiau – jis apima ne tik tarnybą reguliariose pajėgose, bet ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose bei kitas kategorijas Jis apėmė ilgesnį periodą nei iki 2030 m. (...) ir, iš tikrųjų, šiai dienai nebuvo planuojama keisti skaičiaus – didinti ar mažinti“, – kalbėjo M.Česnulevičius.
Pernai vasarą Seimas patvirtino KAM inicijuotus kariuomenės struktūros pakeitimus, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius. Nuo 2025 m. pradžios tarnauti šaukiamųjų jaunuolių skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų.
M.Česnulevičius teigė, kad VGT posėdyje nebuvo priimta jokių revoliucinių sprendimų.
G. Nausėda sušaukė VGT posėdį: kadruose – apsaugos pareigūnų lydimi aukščiausi šalies vadovai
„Nėra priimtų revoliucinių sprendimų – tokių, kaip kad buvo sausio mėnesį. Iš tikrųjų tai yra evoliuciniai sprendimai, susipažinimas su informacija, kaip keičiasi saugumo aplinka ar nesikeičia“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Nors VGT posėdyje nebuvo detaliai aptartos perspektyvos, gerinant karių sąlygas, M.Česnulevičius pabrėžė, kad KAM yra parengusi įstatymo pataisas dėl karių socialinio paketo, kurį ketina teikti Seimui kartu su projektais dėl personalo skaičiaus didinimo.
„Tai yra tikrai sudėtingas ir jautrus klausimas. KAM yra parengusi savo viziją ir siūlymus. Šio VGT metu jie dar nebuvo pristatyti, tačiau mes apie juos kalbėjome, užsiminėme apie būtinybę, kad tai būtų padaryta“, – sakė jis.
Dėl „Zapad“ kol kas grėsmių nemato
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad kol kas nėra jokių signalų, jog rugsėjį prie Lietuvos pasienio planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ keltų kokią nors realią grėsmę.
„Šiam momentui mes nematome jokių grėsmių Lietuvos Respublikai. Pratybos – bet kokios pratybos – aišku, gali būti ir priedanga bet kokiai slaptai operacijai, ką mes jau esame numatę netolimoje praeityje. Tačiau tie indikatoriai, kuriuos mes turime, kuriuos mes matome, rodo, kad „Zapad“ pratybos bus nieko daugiau kaip paprastos pratybos“, – patikino M.Česnulevičius.
„Signalas atgrasymo bus, signalas, kad Rusija, Baltarusija pasiruošusios, jeigu reikia, atsakyti ginklu – bus. Bet mes nematome jokių ženklų, kad tai galėtų išvirsti į konvencinę arba nekonvencinę ataką ar išpuolį prieš Lietuvos Respubliką ar prieš mūsų kaimynus“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas taip pat pažymi, kad bendra saugumo situacija regione nėra pasikeitusi.
„Pablogėjimo ar pagerėjimo nėra. Jeigu mes pažiūrėtume į tą karą tebesitęsiantį Ukrainoje, tai matome tarptautinės bendruomenės norą jį sustabdyti, matome ukrainiečių susitelkimą. (...) Ir mes matome Rusiją, kuri ruošiasi toliau tęsti karo veiksmus“, – sakė M.Česnulevičius.
„Tai šioje vietoje paveikslas visiškai aiškus – kas buvo agresorius, tas juo ir pasiliko. Ir situacijos pasikeitimų į gerąją pusę, deja, negalime nei identifikuoti, nei prognozuoti“, – nurodė patarėjas.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Dėl poligonų nediskutavo, tačiau sprendimų tikisi artimiausiu metu
Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad VGT posėdyje nebuvo aptartas poligonų plėtros klausimas. Visgi, jis pabrėžė, kad tai turės būti sprendžiama per artimiausią mėnesį.
„Šiandieną VGT posėdyje poligonų klausimas nebuvo aptarinėjamas, bet tik todėl, kad principinis sprendimas, kad toks poreikis yra – aptartas jau anksčiau. Šiuo metu vyksta aktyvūs paieškos ir derinimo darbai“, – dėstė M.Česnulevičius.
„Poligonai yra būtinybė ir tas klausimas vienaip ar kitaip turės būti sprendžiamas artimu metu. Vienas iš principų yra ne priversti ką nors priimti poligoną, ne nulaužti savivaldą, o priimti optimaliausią variantą. Tai turėtų būti mėnesio klausimas, ne ilgiau“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. G.Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Pastarąjį kartą taryba buvo sušaukta vasario pabaigoje. Tuomet vykusiame posėdyje buvo aptartos galimos grėsmės kritinei infrastruktūrai, rizikos suvaldymo būdai ir priemonės.