Pastarasis įtakingam „Politico“ leidiniui teigė, kad Lietuva ruošiasi stiprinti antrąjį kelią per Suvalkų koridorių, kuris ir yra laikomas vienu iš svarbiausių Rusijos taikinių.
„Šie keliai iš saugumo ir gynybos perspektyvos mums kritiškai svarbūs. Jie visada buvo mūsų civilinio ir karinio planavimo dalimi kaip pagrindiniai sausumos keliai sąjungininkų paramai krizės metu“, – „Politico“ sakė T.Godliauskas.
„Politico“ taip pat angliakalbei auditorijai priminė, kas yra Suvalkų koridorius – tai retai apgyvendintas 100 km pločio miškingas lygumos ruožas, jungiantis Lenkiją ir Lietuvą bei besiribojantis su Kremliaus sąjungininke Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado eksklavu. Jis laikomas vienu iš pažeidžiamiausių NATO taškų, nes yra gyvybiškai svarbus sausumos koridorius, jungiantis Baltijos šalis su likusiomis aljanso šalimis.
Suvalkų koridorių kerta du pagrindiniai Lietuvos keliai: vienas – iš Kauno į Varšuvą, esantis karinio koridoriaus „Via Baltica“ dalimi ir paprastas kelias, jungiantis Vilnių ir Augustavą.
Kaip rašo „Politico“, derindama veiksmus su Lenkija, Lietuva šiuo metu siekia išplėsti savo karinės infrastruktūros tinklą, todėl ruošiasi modernizuoti kelią Vilnius-Augustavas iki dvejopo naudojimo standartų, skirtų tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.
„Tai tik dar viena galimybė užtikrinti geresnę logistiką esant reikalui“, – sakė A. Godliauskas.
Čia pabrėžiama, kad pagrindiniai Lietuvos karinio mobilumo kanalai – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ linijos.
Stiprins ir kitomis priemonėmis
„Politico“ rašo, kad šios Lietuvos pastangos yra platesnio Europos siekio investuoti į dvejopos paskirties infrastruktūrą projektus, kurie skirti ir civiliniams, ir kariniams poreikiams tenkinti, plano dalis.
Panašių atnaujinimų siekia tokios šalys kaip Ispanija, Belgija ir Slovakija.
Už gynybą atsakingas ES Komisijos narys Andrius Kubilius yra sakęs, kad blokas turės išleisti mažiausiai 70 mlrd. eurų, kad skubiai pritaikytų savo geležinkelių, kelių, jūrų ir oro transporto koridorius.
Be judumo gerinimo, į Suvalkų projektą gali būti įtrauktos ir naujos sienų apsaugos priemonės.
„Ypač Suvalkų regione kalbama apie naujas apsaugos priemones prie sienų su Kaliningradu ir Baltarusija“, – sakė A. Godliauskas, paminėdamas diskusijas dėl kovos su mobilumu elementų įrengimo prie sienų arba ant jų, pavyzdžiui, kelių kontrolės punktų ir blokavimo sistemų, tokių kaip cementinės užtvaros.
A.Godliauskas taip pat sakė, kad karių ir prekių judėjimo laisvės užtikrinimas abiem keliais yra prioritetas, ir pridūrė, kad tokias sienų apsaugos operacijas Rusija tikriausiai atidžiai stebės kaip „jautrią ir gyvybiškai svarbią“ informaciją.
Svarsto ir apie kovą prieš Rusijos GPS trikdymą
A.Godliauskas nurodė, kad saugumo priemonės apims ne tik fizines sritis.
„Diskutuojame, kaip kovoti su Rusijos vykdomu GPS blokavimu ir trikdymu, kuris jau daro poveikį mūsų civilinei aviacijai ir navigacijos sistemoms.“
Visa projekto apimtis apima 113 kilometrų kelio rekonstrukciją ir aštuonių tiltų atnaujinimą.
Lietuvos susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas „Politico“ sakė, kad darbus tikimasi baigti iki 2028 metų.
A.Godliauskas dėl laiko tok užtikrintas nebuvo.
„Vykdant tarptautinius projektus viskas gali užtrukti ilgiau, – sakė jis. – Tačiau tikimės, kad geopolitinė situacija, mūsų interesai ir Lenkijos galimybės leis mums pasiekti šį terminą.“
Lietuva tikisi gauti ES finansavimą projektui.
A.Godliauskas teigė, kad Lietuva šiuo klausimu dirbs su Lenkija, Estija ir Latvija. Bus siekiama projektams suteikti prioritetą.
Lietuva darys savo dalį, lenkai – savo
Tiesa, nors projektas ir atitinka ES ir NATO karinio mobilumo tikslus, jis nėra įtrauktas į šių organizacijų programas.
Projektas bus finansuojamas kaip dvišalė Lenkijos ir Lietuvos susisiekimo ir gynybos ministerijų iniciatyva.
„Mes investuosime į atkarpą iki Lietuvos sienos, o Lenkijos prašome, kad ji atnaujintų savo Augustavo kelio pusę, kad ji atitiktų karinio mobilumo standartus“, – sakė A. Godliauskas.
Parengta pagal „Politico“ informaciją.