Visada šiek tiek makabriška minėti mirties metines, bet ne ką jaukiau jaučiuosi minint gimimo metines. Juk tada žmogaus, kurį minime, dar nėra, o kai ateina mirtis, jau nėra. Taigi M.K.Sarbievijaus ir M.K.Čiurlionio vardai – didžiulė mūsų visuomenės istorinio sąmoningumo pažanga. Juk gyvenome, o iš dalies tebegyvename su didžiule girnapuse prie kojų – su „Smetonos šmėkla“ . Atsiverskime istoriko Adolfo Šapokos „Lietuvos istoriją“: apie M.K.Čiurlionį – nė žodžio, o emigracijai skirta net keliasdešimt puslapių, kur apstu nuobodybių.
Netelpa į A.Šapokos schemą ir barokas. Tik vienu sakiniu paminėtas M.K.Sarbievijus niekaip neatsveria bendro epochos įvertinimo po „paskutinio garbingo Lietuvos valdovo“ Stepono Batoro. Tai – Vazų epochoje prasidėjęs Lietuvos nuosmukis.
M.K.Čiurlionis buvo atrastas vėliau. Jo vardu pavadinta galerija veikė nuo 1925 m., o dailės muziejus – nuo 1944 m. Bet jo įvedimas į platesnius kultūros kontekstus, sugebėjimas pamatyti jo sinesteziją ir novatoriškumą priskirtinas vėlesniam laikui ir sutampa su Nikitos Chruščiovo atšilimu, Juozo Miltinio „Heda Gabler“ (1957 m.), Liudo Truikio scenografija G.Verdi „Don Karlui“ (1959 m.) ar brolių Nasvyčių „Neringos“ interjeru. Šių kūrinių liudininkais tapome XX a. 6-ajame dešimtmetyje.
Vis dėlto ar pakankamai įvertintas M.K.Čiurlionio vaidmuo mūsų kultūroje ir net gyvensenoje? M.K.Čiurlionis buvo ne tik kompozitorius, bet ir dailininkas, sugebėjęs sujungti šias dvi meno formas į bendrą visumą. Jo tapybos ciklai, pavadinti muzikos terminais, tokiais kaip „Sonata“, „Preliudas“ ar „Fuga“, liudija jo siekį muziką vizualizuoti, o vaizdus muzikalizuoti.
Jis buvo kultūros vizionierius, sugebėjęs sujungti muziką ir dailę į bendrą meninę kalbą. Jo kūryba atspindi gilų ryšį su lietuvių kalba ir kultūra. Jo indėlis į lietuvių tautinį atgimimą – neįkainojamas. Pasaulyje būta menininkų, kurie taip pat siekė sujungti muziką ir dailę. Abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis tyrinėjo sinesteziją – gebėjimą matyti garsus ir girdėti spalvas. Jo kūryboje dažnai atsispindi muzikos struktūros ir ritmai

