Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija.
Komiteto posėdyje kalbėjęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pažymėjo, jog pasitraukimas iš konvencijos reikšmingai prisidėtų prie efektyvesnio atgrasymo politikos. Jis taip pat pabrėžė, jog priėmus sprendimą denonsuoti šią tarptautinę sutartį, Lietuva galės pradėti kaupti atitinkamos ginkluotės atsargas, apmokyti su ja veikti karius.
„Iš tikrųjų, kas mums yra svarbu – tai šios konvencijos denonsavimas mums leis kaupti atsargas ir, kas svarbiausia, rengti karius, kad tikrai būtų tas rimtas atgrasymas. Dar kartą – nėra kalbos apie tai, kad mes neatsakingai ruošimės kažkokiam totalitariniam karui, bet imamės visų reikalingų priemonių, kad priešas būtų atgrasytas dar prieš jam priimant sprendimą ką nors daryti Lietuvos atžvilgiu“, – komiteto nariams kalbėjo šalies vadovo patarėjas, akcentuodamas, jog bet kokie sprendimai, susiję su priešpėstinėmis minomis, būtų daromi atsakingai, atsižvelgiant į galimas rizikas civilių apsaugai.
Patarėjui antrino ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pridurdama, jog matomos reakcijos iš Rusijos „labai tiesiai į akis patvirtina, kad šitas sprendimas buvo labai teisingas“.
Krašto apsaugos ministerija jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.
Raudonojo kryžiaus atstovas: valstybės yra sutarusios, kad priešpėstinių minų naudojimas yra nepateisinamas
Nepaisant vieningos pozicijos komiteto narių gretose, posėdyje dalyvavęs Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos patarėjas tarptautinės humanitarinės teisės klausimais Marius Taparavičius ragino atsakingai apsvarstyti priimamus sprendimus dėl konvencijos denonsavimo. Teisininkas atkreipė dėmesį, jog nepaisant valstybių ir kariuomenių atsargumo bei tikslų saugiai naudoti pastarąją amuniciją, apsaugoti civilius ir sumažinti karo aukų skaičių yra itin sudėtinga.
„Valstybių bandymai saugiai naudoti priešpėstines minas reikalauja sudėtingų techninių sprendimų, yra brangiai kainuojantys, dėl ko faktiškai sunkia įgyvendinami. Minų žemėlapiai būna netikslūs, išlieka žmogiškos klaidos faktorius, be to, veikiamos įvairių gamtos stichijų – pavyzdžiui, potvynių – jos (minos – ELTA) gali pakeisti savo išdėstymą, susmegti, atsidurti toli nuo pirmosios vietos“, – kalbėjo Lietuvos raudonojo kryžiaus teisininkas.
„Minų priežiūra, stebėjimas ir išminavimas yra dar papildomi finansiniai kaštai. Būtent todėl valstybės iš esmės yra sutarusios, kad priešpėstinės minos neturi perspektyvos ir jų naudojimas nepateisinamas“, – tęsė jis.
Vis tik, M. Taparavičius pažymėjo, jog Lietuvos raudonasis kryžius suvokia, kad saugumo situacija pasaulyje ir regione pasikeitė bei yra kintanti. Tačiau, nepaisant to, jis paragino Lietuvą „rinktis humanitarinę teisę atitinkančias, techniškai efektyvias, tobulesnes, mažiau kaštų reikalaujančias gynybos priemones“.
„(Raginame – ELTA), kad Lietuva išliktų konvencijos dalyve, regiono lydere, kuri, kaip ir anksčiau, sėkmingai ragintų kitas jungtis ir laikytis šios konvencijos“, – dėstė M. Taparavičius.
Sprendimas skubos tvarka svarstyti pasitraukimą iš šios konvencijos denonsavimo siūlymą Seime buvo priimtas praėjusią savaitę. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kitą antradienį. Parlamentui apsisprendus, išstojimas iš konvencijos įsigaliotų po pusmečio nuo sprendimo priėmimo.
ELTA primena, kad apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija.
KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.