TEDK sprendimą dėl draumsės bylos A. Purvainiui priims gegužės 22 d.
Kaip anksčiau skelbė portalas „15min.lt“, į TEDK su siūlymu iškelti A. Purvainiui drausmės bylą kreipėsi Teisėjų taryba, įvertinusi Kauno apylinkės teismo teisėjos pranešimą apie galimai A. Purvainio padarytus pažeidimus.
Teisėjų tarybai dėl atvejo sudarius specialią komisiją ir šiai pradėjus tyrimą, pastaroji nustatė ne vieną pažeidimą. Komisija konstatavo, kad A. Purvainis nėra pakantus kitų kolegų nuomonei, nepagarbiai su jais elgiasi bei kuria neigiamą socialinę aplinką darbe. Todėl Teisėjų tarybai buvo rekomenduota kreiptis į TEDK, siekiant iškelti teismo pirmininkui drausmės bylą.
Susiję straipsniai
TEDK posėdyje komisijos narė Jūratė Varanauskaitė pagarsino Teisėjų tarybos sudarytai komisijai pateiktą informaciją apie galimus A. Purvainio pažeidimus. Anot J. Varanauskaitės. Anot jos, skunduose nurodoma, kad teismo pirmininkas susirinkimuose su kolegomis bendraudavo nepagarbiai, netaktiškai.
„Teismo pirmininkas bendravo pakeltu tonu, buvo emociškai įsiaudrinęs, retkarčiais pašaipiai, emociškai reagavo į teisėjų komentarus. Pirmininkas nesuteikė teisėjams galimybės išsakyti savo nuomonę, juos pertraukdavo bei ignoruodavo jų nuomonę, kaip, pavyzdžiui, „iš kokios epochos, teisėja, esate?“, „liaudiškai tariant, nenusileiskime iki vaikų darželio lygio“, – skundų turinį citavo J. Varanauskaitė.
Anot jos, skunduose dėl A. Purvainio elgesio nurodoma, kad dėl teismo pirmininko elgesio teismo darbuotojai esą patirdavo „psichologinio nesaugumo jausmą“. Pasak J. Varanauskaitės, pateikoje medžiagoje nurodoma, jog A. Purvainis buvusią teismo darbuotoją teismo lankytojų akivaizdoje išvadino „visiškai gluša“, „asilų ar avinų, žodžiu, kažkokia banda“. Buvusią teismo darbuotoją esą dėl to, kad ši darbo organizavimo klausimus aptarinėjo su konkrečia teisėja, A. Purvainis pavadino „debile“.
TEDK posėdyje pagarsintuose skunduose apie A. Purvainio elgesį taip pat nurodoma, kad teismo pirmininkas pokalbiuose su tuometine teismo darbuotoja apie kitus teisėjus atsiliepė nepagarbiai, neva vartodamas frazes: „pasižiūrėk, kaip atrodo pati teisėja“, „ji padarys gėdą teismui“, „stoties lygis“, „negalima pasitikėti“, „žemiau plintuso“, „dal**bė“.
Skunduose dėl A. Purvainio taip pat nurodoma, kad teismo pirmininkas esą nepagarbiai atsiliepia apie kolegas teisėjus, priekaištauja teisėjams dėl jų procesinės veiklos, gėdina juos kitų kolegų akivaizdoje, iškeldamas neva, pirmininko vertinimu, procesiniuose sprendimuose padarytas klaidas.
Taip pat pateiktoje medžiagoje kalbama ir apie galimą A. Purvainio poveikį kitų teisėjų priimamiems sprendimams bylose.
„Teismo pirmininkas (...) bandydavo daryti poveikį netiesiogiai, tai yra pasakydavo „kaip svarbu žiūrėti valstybiškai“, „kaip teismas atrodytų, jei neatsižvelgtų į kitų institucijų teikimus?“ ir panašiai, pažymėjo, kad teismo pirmininkas nurodė pasakyti teisėjai, kokį sprendimą byloje teisėja turėtų priimti. Tai buvo byloje, kurioje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo – pirmininkas liepė pasakyti teisėjai, kad ji negali paskirti nieko švelniau nei suėmimas, turi susiderinti su teismo pirmininuo (sprendimo – ELTA) paskelbimo datą“, – skundus citavo J. Varnauskaitė.
TEDK posėdyje dalyvavęs A. Purvainis neslėpė nesutinkantis su jam adresuojamais priekaištais, kaltinimais esant netaktišku, nepagarbiu kolegų atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo pirmininko manymu, skunduose apie jį nurodoma informacija dažnu atveju gali būti netiksli, jos patikrinti nėra galimybės.
„Yra daug išrinktų citatų, frazių, bet paskaičius išvadą, visuomet, aišku, kyla klausimas, ar tai yra įrodyta ir kas juos patvirtino, nes yra daug pacitavimų, kas, ką parodė, bet analizės ir kiek jį atitinka vieni kitus, o svarbiausia – objektyvius dokumentus – pats objektyviausias dalykas yra garso įrašai iš susirinkimų... Čia jų niekas neginčija. Ten, kas buvo pasakyta ar aptarta, yra faktai. Jų buvo ir daugiau“, – dėstė A. Purvainis.
Teisėjo įsitikinimu, skunduose prieš jų nurodomi argumentai yra nukreipti ne prieš jo veiksmus, o labiau prieš jo asmenį.
„Mano požiūriu, visi argumentai į asmenį, galbūt dėl kažkokių nepatinkančių mano išsireiškimų, balso tono ar net išvaizdos, yra pati rimčiausia argumentacijos klaida bet kokiame dokumente“, – pabrėžė A. Purvainis.
Kauno apylinkės teismo pirmininkas neslėpė pats nepritariantis skundų rašymui. Anot A. Purvainio, skundai formuoja „nepasitikėjimą teismų sistema“.
„Aš asmeniškai visoje savo praktikoje niekada nepritariau jokiai skundų politikai. Pats per visus penkis metus niekada nesu nė vieno teisėjo perdavęs į jokią teisėjų etikos komisiją, išskyrus galbūt visiems žinomą vienos teisėjos atvejį, bet ten kitos aplinkybės. (...) Visais kitais atvejais problemas spręsti buvo reikalinga viduje“, – kalbėjo teisėjas.
Galiausiai A. Purvainis pabrėžė manantis, kad dabar apie jo veiklą pasirodę skundai yra susiję su jo, kaip Kauno apylinkės teismo pirmininko, kadencijos pabaiga ir paties dalyvavimu atrankoje, siekiant toliau vadovauti šiam teismui. A. Purvainis svarstė, jog skundais gali būti siekiama, kad jis toliau teismui nevadovautų.
A. Purvainis Kauno apylinkės teismo pirmininku paskirtas 2020 metų pavasarį.
Šio teisėjo kadencija Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigose baigiasi balandį, tačiau jis turi teisę šias pareigas eiti ir antrą penkerių metų kadenciją.