Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba planavo smurtinius išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pastebi, kad tokių išpuolių organizatoriai bando imituoti dviejų tarpusavyje susipriešinusių jėgų konfliktą: litvinizmo ideologiją propaguojančių baltarusių ir prieš juos tariamai kovojančių lietuvių.

Taip bandoma priversti baltarusių diasporą Lietuvoje jaustis nesaugiai ir formuoti Lietuvos kaip ksenofobinės valstybės įvaizdį. Šiemet socialiniuose tinkluose net pradėta ieškoti žmonių, už atlygį galinčių pulti Lietuvoje gyvenančius baltarusius.

Kuo grėsminga tokia priešiškų šalių operacija, ką turėtų daryti Lietuva? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir Seimo narys, konservatorius Valdas Rakutis.

[[ge:lrytas:lrytas:36803715]]

G.Jeglinsko VSD pateikta informacija nenustebino: „Esame karo būsenoje. Priešiškos jėgos, priešiškos šalys nenustoja veikti prieš mūsų interesus.

Tai, kas vyksta: tokio tipo samdymai, bandymai sabotuoti netgi pasitelkiant kinetinę jėgą – nėra nieko naujo. Šis aktyvumas tiktai auga.“

[[ge:lrytas:lrytas:37399961]][[ge:lrytas:lrytas:37507283]][[ge:lrytas:lrytas:37508648]]

Politikas kalbėjo apie tai, kad turėdami ganėtinai didelę baltarusių diasporą turime stebėti šitą situaciją.

„Tą, beje, VSD, manau, deramai atlieka. Turime užtikrinti, kad mūsų institucijos: žvalgyba, kontržvalgyba, kurią vykdo tiek VSD, tiek Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, yra pakankamai finansuojamos, turi pakankamai resursų, kad identifikuotų grėsmes. Priešas nemiega“, – laidoje sakė G.Jeglinskas.

Pasak V.Rakučio, didžiausias Lietuvos interesas – išlaikyti labai stiprų ryšį su baltarusiais: ir tais, kurie yra Lietuvoje, ir tais, kurių nėra, nes tradiciškai lietuvių ir baltarusių tautos buvo draugiškos viena kitai, ilgą laiką gyveno vienoje valstybėje.

„Šito fakto daug kas nežino, ypač Lietuvoje, bet taip pat ir Baltarusijoje. Tai sudaro sąlygas Maskvai operuoti šituo nepažinojimu ir lygioje vietoje padaryti konfliktą.

Mūsų užduotis – išlaikyti kaip įmanoma artimesnį kontaktą su baltarusiais, tuo pačiu metu neprieinant prie toli siekiančių nuolaidžiavimų, nes tie nuolaidžiavimai – uždelsto veikimo bomba“, – komentavo parlamentaras.

Pasak jo, kadangi turime mažai žinių, suvokimo, ką bendrai esame darę, tai sudaro sąlygas kiekvienai tautai turėti savo požiūrį į istoriją, o kiekvienas jų vienas nuo kito pakankamai tolimas.

„Labai gerai matyti tuos kalbančius veidus ir organizuoti diskusijas. Čia – vienintelis būdas. Nes priešiška skaldytojiška veikla įsismerkia tenai, kur nėra jungiančios grandies, – ragino V.Rakutis. -

Bendravimas tarp tautų būtinas, ypač istorijos klausimais.“

G.Jeglinskas pritarė: turime suprasti savo kaimyną, suprasti Baltarusijos žmones, ypač opoziciją, kuri realiai kovojo ir turbūt iki šiol kovoja prieš režimą.

„Tie 60 ar 50 tūkst. baltarusių Lietuvoje nesakyčiau, kad yra grėsmė, bet turime suprasti, kad jų visų turbūt negalime patikrinti, mūsų pajėgumai vis dar riboti.

Bet, kalbant apie litvinizmo grėsmes, reikia gilesnės diskusijos: labai paprasta nueiti į socialinių tinklų diskusijas, kur aiškiai atsidursi tarp žmonių, kurie sako, kad litvinizmas yra sisteminė grėsmė Lietuvos nepriklausomybei“, – teigė politikas.

Jis kalbėjo apie tai, kad Lietuva turi ruoštis pokyčiams Baltarusijoje. Jie anksčiau ar vėliau įvyks: „Turime lyderį, vadinamą prezidentą Lukašenką, kuris neina jaunyn. Norime būti pasirengę galimiems pokyčiams Baltarusijoje ir gal netgi kažkokiu būdu teigiamai paveikti Baltarusijos kryptį demokratijos link.“

Tuo metu V.Rakutis atkreipė dėmesį, kad litvinizmas – ne tiktai baltarusių tautos radikalus savęs pažinimo būdas, bet ir labai su Maskvos naratyvais derantis požiūris.

„Tai labai pavojinga, nes darosi įtikinamas, atsiranda daug žmonių, kurie mato priešiškumą, – sakė jis. -

Bet pastebiu, kad su baltarusiais kalbantis kaip su partneriais, kaip su kaimynais, galima pasiekti labai neblogų rezultatų.“

„Pasakyti, kad tarp tų keliasdešimt tūkstančių Baltarusijos piliečių nėra miegančių agentų, negalime. Bet turime pasitikėti savo institucijomis. Manau, geriausias būdas, ką galime dabar padaryti – stiprinti VSD, Migracijos departamento pajėgumus“, – komentavo G.Jeglinskas.

Kalbėdamas apie susiskaldžiusią Lietuvoje esančią baltarusių opoziciją jis sakė: „Normalu – bendruomenėse būna nesantaikų. Turėdami Sviatlaną Cichanouskają ir bendrai sukurdami prieglobsčio naratyvą, tikiu, iš to laimime. Tuo pačiu, manau, tai suteikia tam tikrą informaciją ir mūsų žvalgybos institucijoms, kad analitiniams centrams.“

G.Jeglinsko įsitikinimu, teisinga remti žmones, kuriems iš tikrųjų reikalinga politinė parama, nes jie persekiojami namuose. „Aišku, svarbiausia nepamesti stebėjimo dėl rizikos valdymo elemento. Šiuo atveju politiškai turime būti ir humaniški, ir strategiški“, – sakė laidos pašnekovas.

Mėginimuose supriešinti Lietuvą ir Baltarusiją V.Rakutis aiškiai mato Rusijos interesą. Jo teigimu, Baltarusijos ir Lietuvos draugystė yra tai, su kuo jiems tenka kovoti.

„Baltarusija yra tiek nepriklausoma, kiek ji turi galimybę per Lietuvą, per Lenkiją bendrauti su Vakarų pasauliu.

Jeigu pavyktų mus supjudyti, Maskva trintų rankomis ir galėtų užimti taikdario laikyseną. Ji nuosekliai ruošiasi tą daryti ir kartais tai yra didesnis pavojus, negu pats litvinizmas“, – vertino politikas.

„Visada gerai draugauti su mūsų kaimynais. Turime turėti strateginę partnerystę ir draugystę su Lenkija, ko vis nepavyksta padaryti. Lygiai taip pat ir su Baltarusija: manau, kad Rusijai norisi, kad mūsų šalys, tautos nesutartų“, – papildė G.Jeglinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:37586053]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Po VSD signalo dėl Baltarusijos – eksperto perspėjimas: ką būtina suprasti apie litvinizmą