Hola Prystanės miestas šiuo metu yra okupuotas Rusijos – pažymima, kad Visaginas su juo bendradarbiaus tik po Ukrainos pergalės.
Visgi posėdyje dalyvavusiems tarybos nariams dėl šio projekto kilo daugybė klausimų – pavyzdžiui, kaip tokį sumanymą įvertins priešiška pusė ir ar tikrai atsakingos Lietuvos institucijos tokiai idėjai pritaria.
O štai viena savivaldos politikė netgi paironizavo, kad taip pat audringai kolegos galėtų diskutuoti ir apie tai, kada grąžins kanceliarinėms reikmėms išleistus pinigus.
Pasigedo Lietuvos institucijų įvertinimo
Ketinimų protokolą dėl Visagino bendradarbiavimo su Hola Prystanės miestu posėdyje pristatė Visagino vicemeras Vitalius Besakirskas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu šis miestas yra okupuotas Rusijos, ir ta sutartis, jeigu pasirašysime, įsigalios tik tada, kai miestas bus deokupuotas“, – pažymėjo vicemeras.
V.Besakirskas taip pat papasakojo, kodėl bendradarbiavimo su šiuo miestu idėja apskritai iškilo.
„Dar 2018 metais buvo atvykęs Chersono meras, mes kalbėjomės apie bendradarbiavimą, ir buvo Chersono mero pasiūlymas bendradarbiauti su šituo miesteliu, Hola Prystane, bet, žinote, pandemija, karas – klausimas nusikėlė.
Bet dabar Ukrainos pusė parodė iniciatyvą – balandžio 9 dieną, per Juodosios jūros ekonominį forumą, kuriame iš Lietuvos pusės dalyvavo ir Seimo pirmininko pavaduotojas, daug Seimo narių, iškilmingai laikinoji miesto merė pasirašė ketinimų protokolą ir kreipėsi į mus per Lietuvos ambasadą, kad mes irgi palaikytume jų ketinimus ateityje bendradarbiauti su šiuo miestu.
Pats miestas labai nukentėjo nuo karo, nuo potvynio, (...) daugelis žmonių pasitraukė į Ukrainos gilumą, į užsienį, valdžia dirba Kyjive, todėl šiai dienai iš mūsų pusės tai būtų labiau moralinis palaikymas, ir mes išreikštume savo moralinę paramą, ar palaikome Ukrainos vientisumą, ar palaikome, kad žmonės galėtų grįžti į savo miestą, kad valdžia grįžtų atgal į miestą ir kurtų ramų gyvenimą“, – išdėstė V.Besakirskas, paprašęs tarybos narių rimtai atsižvelgti į šį klausimą ir jį palaikyti.
Tačiau vicemero pasiūlymas dalį tarybos narių iškart papiktino. Pirmoji klausimus pradėjo kelti „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.
„Kurkime ramų gyvenimą, labai teisingai pasakė vicemeras. Klausimas toks – ar yra šis klausimas suderintas su valstybės saugumu? Šia situacija gali pasinaudoti kai kuri pusė, suprantate?
Yra tokia situacija, kad jis dabar okupuotas, Rusija mano, kad tai yra jų miestas, ir mes pasirašome sutartį. Ar mes derinome tą klausimą, ar mes galime dabar, šiuo metu, daryti tokius veiksmus?
Taip, tai yra Ukraina, ir Krymas Ukrainos, bet ramybės turėtų būti šiuo metu. Kai bus neokupuota, tada galima ir pasirašinėti“, – tvirtino D.Štraupaitė.
Vicemeras jai atsakė, kad Rusija gali manyti tai, ką nori, tačiau šiuo atveju svarbu tai, ką mano ir pati D.Štraupaitė – kieno tai teritorija.
„Krymas ir visa teritorija yra Ukrainos, gerbiamasis, ir neprovokuokite manęs čia klausimais – čia ne migracija jums“, – piktinosi tarybos narė.
„Aš klausiu, ar su valstybės saugumu derintas tas klausimas“, – pridūrė D.Štraupaitė.
„Atsakymas toks – su Užsienio reikalų ministerija yra susiskambinta, pritarimas gautas“, – atsakė V.Besakirskas.
„Raštu, žodžiu?“, – neatlyžo D.Štraupaitė.
Netrukus į audringą diskusiją įsitraukė ir kiti tarybos nariai.
„Aš manau, kad mūsų valstybės oficiali pozicija yra Ukrainos palaikymas, atitinkamai ir mes šiandien turėtume palaikyti šią idėją, aš asmeniškai balsuosiu „už“ ir kviečiu kitus palaikyti“, – ragino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Ruzanna Katinienė.
Lietuvos regionų partijos atstovė Ilona Nekrošienė teiravosi, kodėl tarybos nariai negali pamatyti dokumento, kuriame būtų išreikštas Lietuvos institucijų pritarimas.
„Aiškinamajame rašte nurodytas prašymas miesto atstovų – kas tie miesto atstovai ir kur tas prašymas, nors koks nors institucijų pritarimas raštu? Koks nors dokumentas raštu yra? Sakote, telefonu pritarė, kalbėjo su ministerija, vicepirmininkas dalyvavo – viskas žodžiu. Nors kokį nors dokumentą tarybos nariai gali pamatyti šiai dienai?“ – klausė ji.
„Šiai dienai mes turime iškilmingai pasirašytą ketinimų protokolą iš Ukrainos pusės. Tai kokio dar reikia rašto?“ – nesuprato V.Besakirskas.
„Pritarimas tos pačios Užsienio reikalų ministerijos ar yra? Mes jau vieną kartą buvome įvelti į vos ne tarptautinį skandalą dėl mero išreikštos pozicijos dėl pilietinio karo. Dabar nieko nepainiojam mes?“ – klausė I.Nekrošienė.
Čia į diskusiją jau įsikišo ir politikės paminėtas meras Erlandas Galaguzas.
„Nebuvo išreikštos, prašau galvoti, ką kalbate. Dar kartą paaiškinu labai aiškiai ir suprantamai – ketinimų protokolas jau yra pasirašytas iš Ukrainos pusės oficialiai ir jis yra pridėtas prie šito sprendimo projekto“, – aiškino Visagino meras.
Pasigedo praktinės naudos
Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų „Visaginiečių koalicijos“ atstovė Airida Drus apskritai pasiūlė padaryti pertrauką, kad šį klausimą tarybos nariai galėtų pasinagrinėti savarankiškai.
„Kažkaip man labai keista – lyg labai rimtus dalykus kalbame, bet toks vaizdas, kad norima dar labiau papolitikuoti. Tai jeigu jau meras pasakė, kad yra pasirašytas ketinimų protokolas iš antros ukrainiečių pusės, kodėl jūs nenorite jo parodyti tarybos nariams? Ar nėra fizinio parašo, ar nėra elektroninio parašo?“ – klausė A.Drus.
„Padarom pertrauką, atsiųskit visiems tarybos nariams, duokit susipažinti“, – pasiūlė ji.
E.Galaguzui toks pasiūlymas nelabai patiko.
„Mes galim tiesiog perleisti, pamatysit parašą, ar jūs čia kažkaip netikit? (...) Jums tiesiai šviesiai pasakoma, jūs tiesiog netikit tuo ar kaip?“, – teiravosi meras.
„Aš esu įsitikinusi, kad teisės aktų priėmimas ya ne tikėjimo reikalas, o įsitikinimo reikalas. Mes Dievu galime tikėti, bet jeigu jūs teikiate projektą mums, turėtumėte pridėti ir tą medžiagą“, – aiškino A.Drus.
Valstietė Irina Keizo teigė išvis nesuprantanti, kodėl šis klausimas sukėlė tokią audrą.
„Chersono sritis, kaip ir visa Ukraina, išgyvena tragišką laikotarpį istorijoje ir prašo moralinio palaikymo. Tai kas trukdo mums tai padaryti? Atsakykite sau į tokį klausimą“, – pakvietė ji.
Demokratė R.Katinienė savo ruožtu nepraleido progos aršiai besiginčijantiems kolegoms įgelti ir dėl kitos svarbios aktualijos.
„Aš norėčiau, kad kai kurie tarybos nariai lygiai taip pat aršiai kalbėtų apie tai, kada jūs grąžinsit pinigus, kuriuos išleidot kanceliarinėms prekėms“, – replikavo ji.
D.Štraupaitė priminė, kad Visaginas bendradarbiauja ir su kitais Ukrainos miestais, pavyzdžiui, Slavutičiumi, tačiau kėlė klausimą, kiek tas bendradarbiavimas yra stiprus ir prasmingas.
„Supraskite vieną dalyką – mūsų miestas yra išskirtinis, mūsų miestas yra įvairiakalbis, daugiatautis, ir mums klijuoti kokias etiketes yra lengviausia.
Todėl tas žingsnis turi būti labai atsakingas ir tikrai suderintas su visomis institucijomis, ir mes privalome tą padaryti. O kad pasirašyti, tai aišku, mes turime paremti visokiais būdais ir tuos, su kuriais turime sutartis, bet manau, kad kai ką daryti, mūsų miestui ypač, reikia labai gerai suderinti šiuos klausimus“, – ragino tarybos narė.
Meras E.Galaguzas patikslino, kad su Slavutičiumi bendradarbiaujama labai glaudžiai, Visaginas su juo turi ir atskiras programas.
„Labai gaila, kad tarybos nariai niekaip nedalyvauja nei bendradarbiavimuose, nei žino, kas vyksta. (...) Geriau telefonu kalbėsiu, negu kažką išgirsiu. Kada kalbate labai garsiai, tada bent žinokite, apie ką kalbate“, – nusivylimo neslėpė meras.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Dmitrijus Ikonikovas aiškino, kad sprendimas bendradarbiauti su Rusijos okupuotu Ukrainos miestu neturėtų jokios praktinės naudos.
„Tai yra pakankamai ciniška kitų miestų, kuriuos Ukraina dar išlaiko, atžvilgiu. (...) Šis sprendimas apie jokią praktinę pagalbą nekalba“, – sakė jis, pridūręs, kad tai suteiktų galimybę priešui viską atsukti prieš Lietuvą ir pačią Ukrainą.
Panašiai mąstė ir kitas tos pačios frakcijos atstovas Sergejus Kotovas.
„Aš, žmogus, realistas – man reikia padėti taip: davėm pinigų, nuvažiavom, padėjom, projektai – čia reali pagalba. Jei pagalba tik ant popieriaus ir nuo to jokios naudos, tai mes dabar pasirašome su laikinąja mere, o aš galvoju apie to miesto gyventojus – kaip jie sužinos, kad Lietuva juos palaiko, kaip juos informuos, kaip mes tiems gyventojams padėsime?“ – klausė jis.
Į tai atsakydamas meras E.Galaguzas nurodė, kad moralinis palaikymas ukrainiečiams yra ne ką mažiau svarbesnis už praktinį.
Bet galiausiai, nepaisant barnių, sprendimas pasirašyti ketinimų protokolą vis tiek buvo priimtas. Už jį balsavo 17 tarybos narių, 3 susilaikė, 1 balsavo prieš, o 2 apskritai nebalsavo.