„NATO žvalgyba neturi jokių indikatorių, kad „Zapad“ pratybos bus plataus masto pratybos, kurios gali kelti grėsmę. Pagal mūsų turimą informaciją, jos bus riboto masto ir tiek mūsų kariuomenė, tiek sąjungininkai, organizuodami pratybas Baltijos regione parodys pakankamai aiškią valią užtikrinti atgrasymą ir mūsų teritorijos gynybą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Dramatizuoti nereikia, bet situacija įdėmiai stebima, NATO žvalgyba vertina. Bus stebimi indikatoriai, matysime rugsėjo mėnesį. Nežinau, iš kur ta informacija, kad kažkas yra planuojama. Kol kas neatrodo, kad būtų rimta grėsmė“, – pabrėžė jis.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Susiję straipsniai
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
Įsitikinęs, kad Krymas de jure pripažintas nebus
Naujasis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako esąs įsitikinęs, kad teisiškai aneksuotas Krymas Rusijos teritorija pripažintas nebus. Visgi, pasak buvusio Lietuvos ambasadoriaus NATO, jei taip įvyktų, tai sutrikdytų viso pasaulio tvarką.
„Krymo de jure pripažinimas Rusijai, be abejo, būtų tikrai ypač pavojingas sprendimas, tiksinti bomba. Tai pakirstų visą tarptautinę tvarką, kuri susiformavo po Antrojo pasaulinio karo“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Tai būtų tam tikra pasaulinė problema. Tačiau, esu įsitikinęs, kad nebus Krymo de jure pripažinimo“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Donaldui Trumpui per tris mėnesius nepavyko užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarytų nuolaidų ir derėtųsi dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Visgi praėjusią savaitę JAV vadovas pareiškė, esą susitarimas dėl karo užbaigimo yra „labai arti“ bei užsipuolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, jog šis atsisako oficialiai perleisti Krymą Rusijai.
Maskva taip pat reikalauja 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį bei kitas okupuotas Ukrainos teritorijas pripažinti Rusijos dalimi. Savo ruožtu V. Zelenskis tvirtina, kad Ukraina Krymo okupacijos teisėtai nepripažins.