Planuojama, kad į Seimo plenarinę salę šis klausimas sugrįš gegužės mėnesį.
Moterų pavardžių rašymo klausimą svarstęs praeitos kadencijos Švietimo ir mokslo komitetas pasiūlė parlamentui šį projektą atmesti, tačiau nauji parlamentarai tam nepritarė ir perdavė jį svarstyti Žmogaus teisių komitetui.
Pritardamas projektui liberalas Simonas Gentvilas ragino kolegas pripažinti, kad pavardė yra asmens nuosavybė, jo identifikavimas, todėl pavardė negali būti primesta valstybės. Jis pastebėjo, kad Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra 3 parlamentarai, kurių pavardės yra su galūne -a.
„Tai Alekna, Juška ir Lydeka. (…) Lydeka yra Lydeka, o ne Lydekė“, – antradienį iš Seimo tribūnos teigė jis.
Tuo metu Seimo narys konservatorius Jurgis Razma mano, kad pavardžių rašymas yra ne įstatymo lygio klausimas.
„Tuos klausimus turi spręsti Valstybinė kalbos komisija“, – sakė jis antradienį Seimo plenariniame posėdyje.
ELTA primena, kad 2023 liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Tai numatančias Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas inicijavo buvusi parlamentarė „laisvietė“ Ieva Pakarklytė.
Praeitos kadencijos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė įstatymo pakeitimams, tačiau Švietimo ir mokslo komitetas pasiūlė projektą atmesti.
Beje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl I. Pakarklytės inicijuotų įstatymo pataisų buvo „neigiama tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių“.
Priėmus jas, komisijos nuomone, būtų „pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“. Anot komisijos, pavardės yra kalbos sistemos dalis ir lietuvių kalboje turi savitus nusistovėjusius dėsningumus – „siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija“.