Antradienį už šį nutarimą slapto balsavimo metu pasisakė 69 Seimo nariai, 25 buvo prieš, o septyni parlamentarai susilaikė. Be to, keturi balsavimo biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.
Patarėjos kandidatūra Seimui buvo pateikta balandžio viduryje, vėliau pretendentė susitikinėjo su Seimo frakcijomis.
Šalies vadovo teigimu, nuo 2019 metų jo komandoje dirbanti I.Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.
I. Segalovičienės kandidatūra vertinama kritiškai: kyla politinio neutralumo klausimas
Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I.Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija.
Susiję straipsniai
I.Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Vėliau I.Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.
I.Segalovičeinė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Iki šiol Valstybės kontrolei vadovavo Mindaugas Macijauskas – į šias pareigas Seimas jį paskyrė 2020 m. gegužę.
Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria 5 metų kadencijai.