„Manau, pats ponas Bradauskas paaiškino aplinkybes ir situaciją. Su pačia pažyma aš nesu susipažinęs, bet tiek, kiek papasakojo pats ponas Bradauskas ir kokių žingsnių ruošiasi imtis „Nemuno aušra“ – man tikrai to pakanka“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Ministras pirmininkas leido suprasti, jog jam nekyla klausimų, kodėl tapačiose situacijose „aušriečiai“ priima priešingus sprendimus – D. Bradauską nuspręsta keisti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, tačiau tokios pačios VSD išvados sulaukęs Remigijus Žemaitaitis iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje kol kas nėra šalinamas.
„Tai yra jų pozicija ir ji visiškai aiškiai išreikšta. Kodėl turėčiau kelti dar papildomus jiems klausimus?“ – klausimu į žurnalistų klausimus atsakė G. Paluckas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę VSD pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad D. Bradauskui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Departamento atsakyme Eltai nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte – „asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui“.
Taip pat VSD komentare nurodo, jog nustatytos minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintos aplinkybės – „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“.
Pats D. Bradauskas Eltai teigė manąs, jog VSD priėmė atitinkamą rekomendaciją, remdamasi 2017 m. istorija. Tuomet politikas buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigų, mat sistemingai bei kryptingai susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus – nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“, jos akcininkų patikrinimus.
Antradienį Seimas ketina apsispręsti dėl D. Bradausko likimo Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje – pagal Seimo pirmininko potvarkį, pastarosios nariai turi turėti leidimą dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“.
D. Bradauskas – ne pirmas „Nemuno aušros“ atstovas, sulaukęs neigiamo VSD vertinimo. Prieš kelias savaites verdikto sulaukė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – departamentas nustatė, kad tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. S. Skvernelis leidimo dirbti su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišdavė.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – minėtais atvejais, Seimo pirmininkas.
Nepaisant Kinijos dalyvavimo Pergalės dienos parade, G. Palucko pozicija Pekino atžvilgiu nesikeičia
Kinijos prezidentui penktadienį dalyvavus Maskvoje vykusiame Pergalės dienos parade, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad tai nekeičia jo pozicijos Pekino atžvilgiu. Pasak jo, Lietuva galėtų atkurti tam tikrus diplomatinius santykius su Kinija, jei pastarieji atsiųstų savo ambasadorių.
„Santykių atkūrimas yra labai skambus pavadinimas. Ne kartą sakiau, kad Lietuva neaukos jokio savo nacionalinio intereso ir nesiruošia nei atsiprašinėti, nei kažkokių reveransų daryti. Tačiau jeigu kinai atsiųs savo aukščiausią diplomatinį atstovą – ambasadorių, mes nusiųsime savąjį į Pekiną“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.
„Nekeičia, nes, kaip žinia, didžiosios valstybės turi įvairių interesų, bet dėl jų įtakos ir galios tarptautiniuose formatuose ir aibei klausimų, paprastai, palaikyti diplomatinius santykius – būtina ir tai daro visos Europos Sąjungos šalys“, – paklaustas, ar pozicija dėl Pekino nesikeičia ir po to, kai Xi Jinpingas dalyvavo Pergalės dienos parade Maskvoje atsakė jis.
Visgi, pasak premjero, šiuo metu diskusijos dėl diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo aušktesniame politiniame lygyje nevyksta.
„Aukštesniu politiniu lygmeniu tokios diskusijos šiandieną nevyksta“, – tikino jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas buvo tarp daugiau kaip 20 užsienio šalių vadovų, atvykusių į Rusiją penktadienį dalyvauti didžiuliame kariniame parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.
Po daugiau nei tris valandas trukusio susitikimo su Xi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žurnalistams sakė, kad jiedu turėjo „tradiciškai šiltą, draugišką“ pokalbį, ir kreipėsi į Kinijos vadovą kaip į „brangų draugą“. Vėliau Kremlius paskelbė bendrą jųdviejų pareiškimą, kuriame JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl kosminio priešraketinio skydo, vadinamo „Geležiniu kupolu Amerikai“, apibūdintas kaip „labai destabilizuojantis“.
Savo ruožtu dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nemano, jog reikėtų atkurti buvusius santykius su Kinija. Pasak jos, Pekino dalyvavimas Pergalės dienos minėjime Maskvoje yra aiškus rodiklis, kas yra draugas, o kas yra priešas.
Bandymas santykius su Taivanu paversti ekonomiškai racionaliais – buvo klaida
Tuo metu buvusiai Taivano prezidentei Tsai Ing-wen raginant duoti laiko Lietuvos ir Taipėjaus santykių lūkesčiams atliepti, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad bandymas šį ryšį parodyti kaip ekonomiškai racionalų – buvo klaida.
„Manau, kad buvo padaryta didelė klaida, kad mūsų santykius su Taivanu buvo mėginama paversti kaip ekonomiškai racionalius, nes visos pietryčių Azijos šalys pasižymi stipriu eksportu ir mažu importu. Todėl, manyti, kad mes galime ten kažką daugiau parduoti ir taip pakeisti savo prekybos balansą – yra šiek tiek naivu. Tai yra daugiau vertybinis klausimas nei nacionalinio saugumo ar ekonominis“, – dėstė jis.
Premjeras jau anksčiau interviu „Delfi“ yra teigęs, jog Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšalę“, o dvišalis bendradarbiavimas – nors ir viešai kalbėta kitaip – praktikoje nepasiteisino.
Jam antrino ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, pažymėdamas, jog buvusi konservatorių dominuojama Vyriausybė gerokai optimistiškiau žvelgė į perspektyvas bendradarbiauti ir plėtoti ryšius su Taipėjumi, tačiau Vilniaus lūkesčiai taip ir liko neišpildyti.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.