Vyriausybė trečiadienį galiausiai pristatė ilgai rengtus ir daug diskusijų sukėlusius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus.

Ministrų kabinetas siūlo, kad savivaldybės pirmajam gyventojų būstui savo nuožiūra galėtų nustatyti NT mokesčio kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 procento.

Tuo metu antram ir paskesniems gyventojų būstams būtų taikomos 20 proc. grindys ir progresiniai tarifai, o šie surinkti mokesčiai keliautų ne savivaldybėms, bet šalies gynybai.

„Žmonės išsirinko šią valdžią – prieš eidami prie balsadėžių žmonės turi galvoti, žiūrėti, skaityti programas. Dabar turime taip gyventi – išsirinkome valdžią, yra jų sprendimai ir viskas“, – siūlymus įvertino Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.

[[ge:lrytas:lrytas:37604488]]

Šalies merai į Vyriausybės siūlymą reaguoja skirtingai: vieni kritikuoja, kad ne visos surinktos lėšos atiteks savivaldybėms, kiti jau rezga planus, kaip užtikrinti, kad gyventojams tektų mokėti kuo mažiau.

„Tai yra loginė košė“, – tikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

[[ge:lrytas:lrytas:37852118]][[ge:lrytas:lrytas:37852274]][[ge:lrytas:lrytas:37853150]]

Ž.Pinskuvienė: mums kelia siaubą

Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė neslėpė nusivylimo dėl Vyriausybės pateiktų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų.

„Toks žmonių pasirinkimas, žmonės išsirinko šią valdžią – prieš eidami prie balsadėžių žmonės turi galvoti, žiūrėti, skaityti programas.

Dabar turime taip gyventi – išsirinkome valdžią, yra jų sprendimai ir viskas. Aš savo rajono gyventojams esu aiškiai pasakiusi, kad kategoriškai, absoliučiai nepritariu pirmo būsto apmokestinimui – reikia neturėti sąžinės teikti tokį sprendimą“, – naujienų portalui Lrytas sakė Ž.Pinskuvienė.

Merė pabrėžė pritarianti antrojo, trečiojo būsto apmokestinimui, bet ne pirmojo.

„Kai matau jaunus žmones, jaunas šeimas, senyvo amžiaus žmones, turinčius butus, ir kai žinome, kad reikės žmonėms mokėti tokį mokestį, kai persivers tas skaičiavimas, kai įvertinimas bus kitas, tai gaila žiūrėti į tuos žmones. Bet tai yra jų pasirinkimas“, – dėstė Ž.Pinskuvienė.

Ž.Pinskuvienė atkreipė dėmesį, kad Širvintos – visai šalia Vilniaus, tad ir būsto kainos čia yra didesnės nei, pavyzdžiui, Joniškyje ar kitose mažesnėse šalies savivaldybėse.

„Dabar, kai bus turto pervertinimas, Registrų centro užklausėme, kiek padidėtų kainos – tai mums kelia siaubą, jeigu iš tiesų jos bus 80 proc. didesnės“, – pasakojo Ž.Pinskuvienė.

[[ge:lrytas:lrytas:37858552]]

Tačiau Ž.Pinskuvienė dar ragino palaukti galutinio Seimo sprendimo.

„Jeigu įstatymas bus toks, kad turės būti mokama ir už pirmąjį būstą, tai kadangi aš dešimtmetį esu merė ir šią kadenciją turiu ypatingai stiprią tarybą, savo valdančiąją koaliciją, tai tikrai padarysiu viską, kad širvintiškiai nuskriausti nebūtų“, – žadėjo ji.

A.Visockas: tai yra loginė košė

Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kritikavo tai, kad ne visas surinktas NT mokestis keliautų savivaldybei. Pagal dabartinį siūlymą už pagrindinį būstą gautas mokestis atitektų savivaldybėms, o už ne pagrindinį keliautų į valstybės biudžetą.

„Esu šimtu procentu tikras, kad tai yra savivaldybei priklausantys pinigai – visi jie turėtų likti savivaldybės lygmeniu. Dabar taip nėra padaryta, ir tai yra yra tam loginė košė“, – portalui Lrytas įvertino A.Visockas.

Šiaulių miesto meras įsitikinęs, kad visos savivaldybės nusistatys labai mažus mokesčio tarifus.

„Pačios savivaldybės susirinks labai mažas sumas, o grietinėlę pasiims Vyriausybė, nes taip yra sudėliojusi tą planą, kai planas turėtų būti atvirkštinis – didžioji dalis pinigų turėtų likti savivaldoje. Tada nebūtų tos įtampos.

[[ge:lrytas:lrytas:37858553]]

Žmonėms būtų lengva paaiškinti, kad tie pinigai sugrįžta į jų pačių gyvenimus, į jų pačių infrastruktūras. O dabar paaiškinti yra pakankamai sudėtinga, nes traktuoti, kad tai yra dėl gynybos ar susieti šį mokestį su gynybos klausimu yra šiek tiek nerimta, nes surinktos sumos bus mažos“, – argumentavo jis.

A.Visockas pabrėžė, kad pats NT mokestis yra geras ir nekenkia ekonomikai, tačiau jį reikia pritaikyti teisingai.

„Problema yra ne pats mokestis, o būdas, kaip į tai ateinama iš situacijos, kuri yra dabar, nes natūraliai kyla klausimas, kad dabar mažiau turės mokėti tie, kurie mokėjo daug“, – dėstė meras.

Be to, A.Visockas įsitikinęs, kad jeigu Vyriausybė būti pasirinkusi aiškesnį modelį, tuomet ir pačių gyventojų pasipriešinimo būtų mažiau.

„Tai turėtų būti visa apimantis mokestis, nes tai liečia žmones – tada žmonės pradeda rūpintis valstybe. Paprastai žmonės nesirūpina ir negalvoja plačiau, kas yra savivalda, kas yra valstybė, kaip tai veikia tol, kol tai konkrečiai jų nepaliečia.

Kai žmogus sumokės mokestį – kad ir 7 eurus, jis pradės galvoti, kur tas jo mokestis nueina.

Ir kai jam bus paaiškinta, kad jis sumokėjo 7 eurus, o gavo naują tiltą arba gerą privažiavimą prie ligoninės, arba geresnę aikštelę prie ligoninės – reikia tai sieti su infrastruktūra, nes negali sakyti, kad tai mokytojo algoms, turi būti sąžiningas ėjimas – tai tada žmogus jokiu būdu nepyks, nes supras, kad visi sudėjo po penkis eurus ir jie gavo didelį gėrį.

Taip išaiškinant dalykus jokių problemų nebūtų. O mes bandome per supriešinimą tuos dalykus aiškinti, ir tai yra klaida“, – įsitikinęs A.Visockas.

V.Benkunskas prognozuoja nuomos kainų augimą

Tuo metu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė pozityviai vertinantis siūlymą savivaldybėms pačioms nustatyti pirmojo būsto apmokestinimo grindis ir tarifus, tačiau, anot jo, per žema kartelė ne pagrindiniam būstui Vilniuje gali kelti nuomos kainas, nuomotojams siekiant sumažinti padidėjusią mokestinę naštą.

„Šiai dienai dar sunku pasakyti, kokie čia būtų tarifai, jeigu toks įstatymas bus priimtas, kokie čia būtų mūsų, Vilniaus atveju, tarifai, bet aš dėsiu visas pastangas, kad taryba priimtų tokį sprendimą, kuris leistų absoliučiai daugumai vilniečių, turinčių gyvenamą būstą, šito mokesčio nemokėti“, – sakė V.Benkunskas.

Tuo pačiu, anot jo, suteikdama daugiau laisvės savivaldybėms Vyriausybė nusimeta atsakomybę ir „spendžia spąstus“, klaidingai teigdama, kad savivaldybės galės laisvai nuspręsti, kokio dydžio mokestį nori taikyti.

[[ge:lrytas:lrytas:37858556]]

„Man atrodo, mes tikrai politiškai žiūrint ne viską galim apmokestinti ir tokioje jautrioje srityje kaip pirmasis ir vienintelis gyvenamasis būstas (…) mokesčių politika turi būti be galo jautri“, – akcentavo meras, pridurdamas, kad sostinės taryboje bus siekiama rasti balansą.

Jo teigimu, galutinius NT vidurkius sostinėje bus galima žinoti tik Registrų centrui nuo kitų metų atlikus šio turto verčių perskaičiavimą.

„Dabar matysime vidurkius, kaip po perskaičiavimo, kuris yra darytas prieš 5 metus, kokios yra turto vertės ir tada tas neapmokestinimo grindis nustatysime“, – pridūrė V.Benkunskas.

Tiesa, pasak mero, ankstesnis Vyriausybės siūlymas pirmą būstą apmokestinti 20–80 tūkst. vertės intervale buvo „niekinis“, mat didžioji dalis NT objektų Vilniuje yra brangesni.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui, kad apmokestinant pirmąjį gyventojų būstą bet kokią NT kartelę savivaldybės galėtų nustatyti savo nuožiūra, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Ne pagrindinis, t. y. pirmas, antras ir kiti gyventojų nekomerciniai NT objektai būtų apmokestinami nuo 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifai būtų taikomi tokiame pat intervale, kaip ir pagrindiniam būstui.

Vilniaus meras pažymėjo šiame siūlyme pasigendantis lankstumo – prognozuoja, kad toks mokesčio formatas galėtų išauginti sostinės nuomos kainas.

„Mokesčio našta bus daug ženklesnė, čia norėjosi daugiau lankstumo ir supratimo matant įvairius aspektus, pavyzdžiui, matant, kokia yra padėtis būsto nuomos rinkoje ir suprantant, kad, jeigu mokestis bus pritaikytas absoliučiai visiems nuomos rinkoje esantiems butams, tai tiesiog bus pakeltas nuomos mokestis ir visa našta guls ant nuomininkų“, – tikino V. Benkunskas.

Jo teigimu, mokesčio lengvata galėtų būti taikoma tiems nuomotojams, kurie nuomos sutartis yra oficialiai įregistravę Registrų centre.

Mero teigimu, didiesiems miestams bus pritaikyta didžioji būtent šio mokesčio surinkimo dalis.

„Čia mes galbūt bandysime kelti diskusiją ir dėl tam tikro žirklių nustatymo pagal savivaldybes“, – pridūrė V. Benkunskas.

Pirmasis būstas, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų, būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, tačiau tik vienerius metus – vėliau savivaldybė turėtų tarifus nustatyti iš naujo, kaip dabar nustato žemės ir komercinio NT tarifus.

Bendri NT tarifai būtų nustatomi atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.

Visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų nukreipiamos į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT – gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai ir, skaičiuojama, sieks 60,5 mln. eurų.

Apleistas ir neprižiūrimas komercinis turtas būtų apmokestintas 4 proc. tarifu, pajamos skiriamos į savivaldybių biudžetus.

Priėmus siūlymus Seime, jie įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

„Mums kelia siaubą“: Ž. Pinskuvienė aštriai įvertino siūlomus NT mokesčio pokyčius