Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su kancleriu pabrėžė, kad tai – istorinė diena Lietuvai, nes oficialiai bus inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada.
G. Nausėda: tai pasitikėjimo diena
Šalies vadovas G.Nausėda pabrėžė, kad ketvirtadienis – istorinė diena Lietuvai.
F. Merzas atvyko į Vilnių: užfiksavo iškilmingą pasitikimą Prezidentūroje
„Šiandien iškilmingai inauguruojame Vokietijos brigadą Lietuvoje. Tai istorinė diena. Tai pasitikėjimo, atsakomybės ir veiksmų diena, visiems parodanti, kad Lietuvos saugumas tapo Vokietijos saugumu“, – po susitikimo kalbėjo G.Nausėda.
G.Nausėda įvardijo, kad Lietuvos prioritetas – visiškai pasirengti brigados atvykimui iki 2027. Tam, anot prezidento, Lietuva yra sutelkusi visus reikiamus resursus.
Susiję straipsniai
O savo kalbos pabaigoje G.Nausėda į kanclerį kreipėsi vokiškai.
„Jūsų vizitas yra stiprus ženklas, kad mes kartu kursime stiprią Europą“, – nurodė šalies vadovas.
F.Merzas: galite mumis pasikliauti
Pats F.Merzas pasakojo, kad tai – pirmasis jo, kaip kanclerio, vizitas Lietuvoje, nors apskritai šalyje lankosi jau ne pirmą kartą.
„Mūsų šalis, Vokietiją ir Lietuvą, sieja glaudi partnerystė. Pasitikėjimas, kurį šiandien vieni kitiems rodome, žvelgiant į istoriją, nėra savaime suprantamas. Iš tamsiosios mūsų istorijos dalies šiandien kartu darome teisingas išvadas – ne tik žodžiais, ir veiksmais“, – pabrėžė F.Merzas.
Vokietijos kancleris pastebėjo, kad saugumo situacija Baltijos šalyse, rytiniame NATO flange išlieka įtempta.
„Agresyvus Rusijos revizionizmas kelia grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui, bet ir bendram saugumui Europoje ir Euroatlantinėje erdvėje. Todėl Vokietija ir kiti sąjungininkai nusprendė stiprinti rytinį NATO flangą. Šiuo tikslu Lietuvoje dislokuojame visą brigadą. Rekordiniu tempu kartu su Lietuva tam sudarėme reikiamas sąlygas“, – kalbėjo F.Merzas.
F.Merzas taip pat kreipėsi į Lietuvos žmones.
„Mielos lietuvės, mieli lietuviai, galite mumis pasikliauti, galite pasikliauti Vokietija. Didžiausias indėlis yra mūsų karių, todėl labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Respublikos prezidentas ir aš netrukus dalyvausime Vokietijos brigados Lietuvoje inauguracijoje“, – kalbėjo F.Merzas.
Atsakė dėl JAV karių
G.Nausėda ir F.Merzas sulaukė klausimo ir dėl JAV karių buvimo Lietuvoje – ar, tokiu atveju, jeigu amerikiečių kariai iš tiesų būtų patraukti iš Lietuvos, daugiau savo karių Lietuvoje galėtų dislokuoti pati Vokietija.
Visgi, tiek Vokietijos kancleris, tiek Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikino neturintys jokių indikacijų dėl galimo JAV karių pasitraukimo iš Europos.
„Šiuo metu neturime jokių ženklų, kad JAV iš Europos atitrauks savo karius. Su amerikiečiais, kaip ir anksčiau, bendradarbiaujame glaudžiai tiek politiniame, tiek kariniame lygmenyje. Manome, kad tai nepasikeis. NATO viršūnių susitikime, Hagoje, suformuluosime savo ateities tikslus ir kalbėsime apie tai, kad kartu stiprinsime savo pajėgumus NATO, kartu su JAV“, – teigė F.Merzas.
G.Nausėda savo ruožtu pabrėžė, kad be JAV dalyvavimo kiltų iššūkių NATO.
„Mus su kancleriu vienija tai, kad abu esame labai tvirto ir stipraus transatlantinio ryšio rėmėjai. Įsivaizduojame, kad be JAV dalyvavimo, kiltų papildomų iššūkių užtikrinant ir NATO, ir Rytų NATO flango saugumą. Kol kas neturime jokių oficialių indikacijų apie galimą JAV dislokuotų pajėgų mažėjimą Rytų Europoje arba konkrečiai Lietuvoje. Vadovaujamės tik oficialia informacija“, – nurodė G.Nausėda.
Be to, G.Nausėda teigė, kad per NATO viršūnių susitikimą Hagoje Aljanso narės gaus atsakymus arba bent jau aiškesnes indikacijas dėl JAV karių dislokavimo planų Europoje artimiausiems keleriems metams.
Inauguracijos ceremonija
Ketvirtadienį popiet sostinėje bus inauguruota 45-oji šarvuotoji brigada. Iškilmingu kariniu ritualu bus pažymėta oficiali naujo karinio vieneto gyvavimo pradžia Lietuvoje.
Iškilmių metu Katedros aikštėje išsirikiuos beveik tūkstantis Vokietijos ir Lietuvos karių. Prie Vokietijos brigados vėliavos bus iškilmingai prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta.
Prieš ceremoniją aikštės prieigose taip pat vyks karinės technikos paroda, o iškilmių dienos pabaigą vainikuos Vokietijos ir Lietuvos karinių orkestrų koncertas.
Pirmasis F. Merzo vizitas Baltijos šalyse
Tai – pirmas oficialus F.Merzo vizitas Baltijos šalyse. Jį dar ryte Vilniaus oro uoste pasitiko užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Po susitikimo Prezidentūroje G.Nausėda ir F.Merzas dalyvaus iškilmingoje Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracijoje.
Kartu su F.Merzu atvyko ir gynybos ministras Borisas Pistorius. Pastarasis susitiko su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene, o vėliau abu pasirodė ir Prezidentūroje.
Kaip skelbta anksčiau, dešimtuoju Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis F.Merzas tapo praėjusią savaitę. Tiesa, jį Bundestagui teko tvirtinti du kartus, mat pirmojo balsavimo metu pritrūko palaikančiųjų.
Vokietijos įsipareigojimas
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje priimtas 2023 metais.
Nuolatiniam buvimui Lietuvoje perkeliama Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigados perkėlimas vyksta laipsniškai – didžiąja dalimi brigados dislokavimas vyks 2025–2026 metais, o pilnas kovinės brigados pajėgumas bus pasiektas 2027-aisiais.
Brigada bus pilnai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas.
Vokietijos brigados tarnybos vietos yra dvi: Rūdninkų kariniame poligone, kur įsikurs didžioji Vokietijos brigados dalis ir Rukla, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. Logistinės paramos taškai numatyti ir kitose Lietuvos vietose.
Planuojama, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių tarnautojų.
Kol Vokietijos brigadai skirta karinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame poligone yra kuriama, brigados pirminis elementas tarnybą atlieka Vilniaus centre, o į Lietuvą 2025 – 2026 m. atvyksiantys kariai naudosis Lietuvos kariuomenės infrastruktūra, esančia netoli Vilniaus – t.y. Nemenčinės ir Rokantiškių kariniais objektais.
Čia Vokietijos kariams bus suteiktos visos reikiamos sąlygos dirbti ir treniruotis. Vėliau, sukūrus reikiamą infrastruktūrą, brigados pagrindine lokacija taps Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.
Intensyviai vystoma infrastruktūra ne tik Rūdninkų poligone, bet ir kitose Lietuvos vietose.
Prasidėjo Rūdninkų karinio miestelio I etapo pastatų statyba, inžinerinių tinklų įrengimo darbai, tiesiami keliai.
Iki metų pabaigos planuojama pasirašyti sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio II etapo projektavimo. Be karinės infrastruktūros, plečiamos ir civilinės paslaugos, įskaitant vokiškas mokyklas ir darželius Vilniuje bei Kaune.