„Aš manau, kad neturėtume visko vertinti tik pagal tai, kada, kas atsidūrė už grotų ar kokio dydžio bausmė buvo skirta, bet taip pat kelti atskaitomybės ir atsakomybės klausimą pagal tarptautinę teisę, nes, kai to nepadarai, palieki erdvę perrašinėti viską, kas įvyko, lygiai taip pat ir kalbėti, kad galbūt migracijos prieš mus organizuota banga, mus spaudžiant, buvo tiesiog nekontroliuojama migracija, nors mes žinome, kad buvo kitaip“, – apie Lietuvos inicijuotą bylą prieš Baltarusiją žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo K. Budrys
Jo teigimu, pavyzdžiui, tai, kad iki šiol tarptautinės teisės prasme nebuvo įvertinta Lietuvos okupacija, atveria erdvę Rusijos režimui apie šį įvykį kalbėti taip, kaip režimui norisi.
„Pamokas Lietuva dėl tarptautinės atskaitomybės stokos jau išmoko, kai po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupacija taip ir nebuvo tarptautine prasme įvertinta ir dabar sudarytos galimybės Putinui, Rusijos režimui vėl grįžti ir grįžti prie to klausimo ir jį perrašinėti. Dėl to esame vieni stipriausių rėmėjų visų bylų, įvertinant nusikaltimus, vykdomus prieš Ukrainą, dėl to nepaliksime nė vieno tarptautinės teisės pažeidimo, kas yra susiję su mumis“, – aiškino ministras.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad šią savaitę Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės pasienyje. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų – pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru – pažeidimais.
Kaip anksčiau paskelbė URM, Lietuva nuo 2021 m. susiduria su augančiu migrantų srautu iš Baltarusijos. Pasak ministerijos, Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina, kad Baltarusijos režimas tiesiogiai įsitraukė organizuodama migrantų srautus į Lietuvą.
„Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams. Atvykus į Baltarusiją, daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir buvo verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis“, – akcentuoja ministerija.
Baltarusijos pasienio tarnybos nepaisė pakartotinių prašymų bendradarbiauti ir atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis, pabrėžia URM.
„Lietuva šiuos veiksmus vertina kaip sąmoningą Baltarusijos režimo bandymą naudoti migraciją kaip politinio spaudimo priemonę prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES), reaguojant į jų paramą Baltarusijos demokratijai ir sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus“, – rašoma URM pranešime.
„Nepaisant intensyvių dvišalių derybų, ginčas dėl Protokolo pažeidimų nebuvo išspręstas. Todėl Lietuva kreipiasi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, siekdama Baltarusijos atsakomybės pagal tarptautinę teisę už Protokolo pažeidimus. Lietuvos reikalavimai apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijų, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos“, – priduria URM.
Pažymima, kad pernai metais Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui: priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo bei kito pagrindinėms tarptautinės teisės normoms prieštaraujančio elgesio.
ELTA primena, kad iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. atėjūnams.