„Nekritikuosiu ministro – kritikuosiu save. Visada galiu geriau paaiškinti, geriau komunikuoti, daugiau laiko skirti kalbėdamas tiek su koalicijos nariais, tiek su visuomene“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
Tačiau, anot jo, sudėtingi klausimai, kaip progresiniai mokesčiai, yra diskutuojami jau itin ilgą laiką ir nepaisant to – lieka žmonių, iki galo nesupratusių, apie ką eina kalba.
„Komunikacijos visada reikia daugiau, ji visada gali būti geresnė, bet kartais vis tiek lieka nesupratusių ir neišgirdusių“, – tvirtino premjeras.
Apie antidroninę sostinės gynybą prabilęs V. Benkunskas: Vilnius yra apginamas miestas
„Kai kurių dalykų nepavyksta išaiškinti dešimtmečius, pavyzdžiui – progresinių mokesčių taikymą. Net šiandien turėjome kalbą apie tai, nuo kokios sumos taikomas papildomas tarifas. Kitaip tariant, grįžtame prie bazinių diskusijų“, – apibendrino G. Paluckas.
R. Šadžius dėl komunikacijos, susijusios su mokesčių pertvarka, anksčiau sulaukė kritikos iš „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio, prezidento Gitano Nausėdos ir kt.
Susiję straipsniai
Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas. Jame numatoma, jog savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamo NT kartelės, 2026 m. jų teritorijose nuo 10 tūkst. eurų pirmo asmens būsto vertės NT objektai būtų apmokestinami nuo 0,1 proc. tarifo.
Prieš tai siūlyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad likusiam nekomerciniam NT taikomos „grindys“ būtų didesnės nei pasiūlyta dabar – nebe nuo 20, o nuo 50 tūkst. eurų jo vertės vienam asmeniui.
Seime, antradienį Finansų ministerijai grąžinusiam tobulinti NT mokesčio projektą, pirmą balsavimą įveikė pelno mokesčio kėlimas, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, „cukraus“ mokesčio įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.