Finansų ministerija dabar siūlo nustatyti ne mažesnį nei 10 tūkst. eurų neapmokestinamąjį dydį pagrindiniam būstui ir 50 tūkst. eurų „grindis“ antram ir kitam būstui.
Ministerijos pateikto projekto dar antradienį nepalaikė dešimt „Nemuno aušros“ atstovų, trys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai ir net viena socialdemokratė.
Su savais rimtus pokalbius žadėję ir net iš planuotų komandiruočių namo parsiuntę šių partijų lyderiai, regis, pasiekė savo. Tačiau, nors ir balsų pakako, visiems aplaužyti rankų nepavyko.
Iš valdančiųjų vienintelis „prieš“ ketvirtadienį balsavo „aušrietis“ Aidas Gedvilas, demokratas Algirdas Butkevičius balsavime susilaikė. Visi kiti valdantieji – tiek socialdemokratai, tiek „aušriečiai“, tiek demokratai, dalyvavę balsavime, spaudė mygtuką „už“.
Tiesa, dalis valdančiųjų balsavo kojomis, – t.y. nespaudė jokio mygtuko arba tyliai išėjo iš Seimo posėdžių salės.
Seimo rytiniame posėdyje registravosi, tačiau šiame balsavime nuomonės neišsakė „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Martynas Gedvilas.
Būtent su L.Šukyte-Korsake prieš balsavimą kurį laiką įnirtingai Seimo posėdžių salės šone atsistojęs diskutavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Balsavimo išvakarėse politikė portalui Lrytas sakė projekto tikrai nepalaikysianti ir nebijanti jokių galimų bausmių.
„Kokias Seimo nariui gali taikyti nuobaudas? Išmesti iš Seimo? Ne R.Žemaitaitis mane išrinko. Mane išrinko žmonės“, – trečiadienį pareiškė L.Šukytė-Korsakė.
Pastebėjus, kad dalies frakcijos narių taip ir nepavyko įtikinti, R.Žemaitaitis situacijos nedramatizavo.
„Natūralu, nes ir pas socialdemokratus, ir pas „Vardan Lietuvos“ yra žmonių, kurie turi kitas nuomones, kitą poziciją. „Nemuno aušros“ narys A.Gedvilas sako, kad vis tiek negaliu, nes tada traktuoja, kad ant manęs čia sumažina mokestį, kadangi Aidas gyvena Valakampiuose, yra namas, didelė vertė, tai žmogus sako – „ką man žmonės sakys“.
Tai yra jau kiekvieno valia. Bet tas sprendimas, kuris šiandien buvo priimtas, pritarta pateikimui, manau, yra daug geresnis“, – aiškino R.Žemaitaitis.
„Griežtas pokalbis – čia tik antraštę uždeda“, – pridūrė jis, žurnalistams pasiteiravus, ar „griežtas pokalbis“ su G.Palucku visgi nepadėjo.
Tarp socialdemokratų savo balso neatidavė, bet rytiniame posėdyje registravosi Šarūnas Birutis. Tiesa, jo salėje nebebuvo ir prieš tai vykusių balsavimų metu.
Socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė, antradienį pirmojo projekto pateikimo metu balsavusi „prieš“, akivaizdžiai buvo priremta prie sienos – šįkart spaudė mygtuką „už“.
Seimo salėje – kivirčai ir šūksniai
Opozicijos atstovai projekto nepalaikė, balsuodami „prieš“ arba balsavime susilaikydami.
Pasišpilkavimų tarp parlamentarų kilo ir po paties balsavimo. Konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad dabartinės opozicijos pateiktas NT įstatymo projektas būtų užtikrinęs neapmokestinimą žymiai didesnei daliai žmonių ir tolygiai visose savivaldybėse.
„Bet kuriuo atveju galiojantį įstatymo projektą reikėjo taisyti po verčių indeksavimo, tai yra savaime suprantama“, – prie šoninio mikrofono sakė konservatorius.
Į tai sureagavo „aušriečių“ lyderis R.Žemaitaitis: „Mieli kolegos Seimo nariai, žmonės, kurie žiūri ekranus, jūs ką tik išgirdote, kad J.Razma pripažino, kad šitas projektas yra daug geresnis negu tas, kurį jie padarė.“
Šiuos politiko žodžius palydėjo buvusios konservatorių finansų ministrės Gintarės Skaistės šūksniai: „Melagis!“
Į diskusiją įsitraukė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mes matome, kaip karšta R.Žemaitaičiui dėl jo palaikymo NT įstatymui, ir kaip jis vartosi prieš mielus žiūrovus ir bando įtikinti, kad anaip buvo blogiau. Tikrai užjaučiame jus, Remigijau“, – ironizavo V.Čmilytė-Nielsen.
Kas pasikeitė?
Seimas svarstys Finansų ministerijos siūlymą, kad pirmas asmens būstas NT mokesčiu gali būti apmokestinamas mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų vertės jo „grindų“.
Naujas projektas teiktas pakartotinai, pirminiam jo variantui antradienį neįveikus pirmojo balsavimo. Jį ketvirtadienį pateikimo stadijoje palaikė 72 parlamentarai, „prieš“ buvo 36, susilaikė 9.
Toliau siūlymą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), į posėdžių salę svarstymui projektas grįš birželio pradžioje.
Seimo komitetai toliau svarstys, ar, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamos pagrindinio būsto kartelės, virš 10 tūkst. eurų NT vertė būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.
Tiesa, politikai jau anksčiau neatmetė, kad teikiant pasiūlymus ir po diskusijų 10 tūkst. eurų „grindys“ gali būti pakeltos.
Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui siūloma nustatyti 50 proc. mokesčio lengvatą, taip pat 75 proc. lengvatą tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.
Prieš tai projekte buvo numatyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Naujausias siūlymas numato, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, didesnės nei pasiūlyta dabar – nebe 20, o 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.
50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Tiesa, šį apmokestinimą visam nepagrindiniam gyventojų būstui siūloma taikyti iki 2030 m., visas šias pajamas iki to laiko skirti į Gynybos fondą. Pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų skiriamos į savivaldybių biudžetus.
Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir dabar, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai.
Dabar neapmokestinama NT objektų riba siekia 150 tūkst. eurų bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.