Įvairias papildomas priemokas iš sveikatos priežiūros įstaigų visiškai išguiti užsimojusi valdžia pirma pasistengė, kad daug aistrų keliančiose diskusijose dėl tokių jos užmojų visiškai neliktų teisininkų.

Sveikatos politikos strategų priešiškumą jau patyrė keli Lietuvoje gerai žinomi teisės specialistai. Neoficialiomis žiniomis, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė vengia dalyvauti bet kokiose diskusijose, kur dalyvauja šie arba kiti teisininkai.

Su tuo neseniai susidūrė parlamente diskusiją apie situaciją sveikatos apsaugos sistemoje inicijavęs valdančiosios daugumos atstovas Saulius Čaplinskas.

Socialdemokratas į ministerijos vadovybės nemalonę pateko, kai į šį renginį pakvietė buvusią Konstitucinio Teismo teisėją Tomą Birmontienę, aštriai kritikuojančią ministerijos planus naikinti papildomas priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

[[ge:lrytas:lrytas:36379387]]

S.Čaplinskas pripažino, kad sužinojusi diskusijos dalyvių sudėtį M.Jakubauskienė atšaukė savo dalyvavimą joje. „Ministrė turėjo būti, bet prieš pat diskusiją paskambino ir pranešė, kad joje nedalyvaus“, – neslėpė jos iniciatorius.

Politikas teigė iš pačios M.Jakubauskienės išgirdęs paaiškinimą esą taip elgtis jai rekomendavo Vyriausybė.

„Ji atsiprašė ir informavo, kad ministerija darys savo atskirą diskusiją“, – aiškino S.Čaplinskas, kurį tokia ministrės pozicija, panašu, gerokai suglumino.

Jis neatskleidė, ar M.Jakubauskienė jam priekaištavo dėl į diskusiją pakviestos T.Birmontienės ir žinomos advokatės Dovilės Burgienės, bet aiškiai leido suprasti, jog toks argumentas nėra ir negali būti rimtas.

[[ge:lrytas:lrytas:37932722]][[ge:lrytas:lrytas:37879260]][[ge:lrytas:lrytas:37533548]]

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys teigė, kad visą laiką stengiasi laikytis principo, jog reikia kalbėtis su visais.

„Aš taip elgiausi visą savo profesinį laikotarpį, o dabar – ypač, nes Seimas turi būti atviras diskusijoms ir įvairioms nuomonėms“, – įsitikinęs politikos naujokas.

S.Čaplinską stebina, kad iš daug aistrų keliančios diskusijos apie papildomas priemokas siekiama eliminuoti teisininkus, kurie geriausiai išmano teisėkūrą.

„Mums reikia kartu sėsti prie stalo ir rasti geriausią sprendimą. To aš siekiau ir sieksiu“, – kalbėjo Seimo Socialdemokratų frakcijos atstovas.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, regis, taip nemano. Drąsų siūlymą pateikusi jos vadovė į diskusijas, kur dalyvauja teisininkai, arba iš viso neina, arba deleguoja viceministrę Jeleną Čelutkienę.

[[ge:lrytas:lrytas:37956089]]

Negana to, įvairios pacientus vienijančios organizacijos pastaruoju metu ėmė šurmuliuoti sulaukusios ministerijos kvietimų atvykti į diskusiją dėl priemokų, tačiau esą buvo primygtinai perspėtos, kad jokiu būdu nesiųstų teisininkų.

Teisininkus prilygino lobistams

Ar gandai apie tokius ministerijos pageidavimas yra teisingi? Ko siekiama ribojant teisininkų dalyvavimą diskusijose? Per Vyriausybės valandą Seime ministrės M.Jakubauskienės apie tai klausė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

M.Jakubauskienė atsakė nežinanti, ar planuojamuose susitikimuose su socialiniais partneriais nėra pageidaujami jų samdomi teisininkai, bet to ir nepaneigė.

„Turbūt apribojimas arba pasiūlymas iš ministerijos teisininkams susilaikyti nuo aktyvesnio dalyvavimo yra iš tos patirties, kaip veikia lobistiniai interesai per pacientų organizacijas“, – kilusių įtarimų dėl bandymų reguliuoti diskusijų neišsklaidė ministrė.

Tokia naujovė valdžios dialoge su visuomene ypač pribloškė T.Birmontienę. Žinoma teisininkė įsitikinusi, kad ministerija nepagrįstai riboja tiek teisininkų galimybę pareikšti savo nuomonę, tiek pacientų teisę rinktis.

Buvusios Konstitucinio Teismo teisėjos nuomone, jos siūlomas projektas ne tik kertasi su Konstitucija, bet ir su elementaria teisine logika.

„Seniai nesu mačiusi tokio jovalo“, – žodžių į vatą nevyniojo buvusi Konstitucinio Teismo teisėja.

Pasijuto lyg per tardymą

Kvietime atvykti į ministerijos rengiamą diskusiją dėl priemokų išdėstyti reikalavimai gerokai suglumino ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkę Vidą Augustinienę.

Iš pradžių moterį sutrikdė tai, kad būsimoje diskusijoje buvo prašoma konkrečiai įvardyti paslaugas, už kurias pacientai norėtų mokėti iš savo kišenės.

Be to, organizatoriai nurodė, kad pacientų organizacijų teisininkai jau esą išsakė savo argumentus, todėl buvo prašoma į susitikimą su ministerijos vadovybe šįkart atvykti be jų.

[[ge:lrytas:lrytas:37956081]]

„Siekiame gyvai pabendrauti su tik su Jumis, tik su pačiais pacientais, o ne teisininkais, išgirsti būtent Jūsų nuomonę ir patirtis“, – buvo nurodyta kvietime.

Tačiau V.Augustinienė sako, kad kvietimo tonas buvo tik smulkmena palyginti su tuo, ką jai teko patirti pačioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ministrė ir visa ministerijos vadovybė.

„Buvo toks įspūdis, kad norėta susidoroti su tomis pacientų organizacijomis, kurios nepritaria ministerijos siūlymams“, – sakė 17 pacientų organizacijų vienijančios tarybos vadovė.

Ji susitikime išsakė tarybos poziciją, kodėl nepritariama ministerijos iniciatyvai, bet to esą nepakako.

„Raštu pateikta mūsų pozicija ministerijai nebuvo įdomi. Mane tiesiog pradėjo tardyti, ar tai yra tik mano vienos nuomonė, kaip buvo derinama bendra tarybos pozicija, priekabiai klausinėta detalių, kaip vyko šis procesas“, – pasakojo V.Augustinienė.

Pacientų atstovė po klausimų lavinos, kuriais, panašu, siekta sukelti abejonių, V.Agustinienė nebeištvėrė.

„Apėmė pyktis. Pasakiau, labai atsiprašau, aš ėjau į susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, bet patekau į tardymo izoliatorių. Aš tikrai pasijutau lyg būčiau atsidūrusi karceryje ir nesupratau, kas jiems suteikę teisę mane tardyti“, – susitikimo metu užgauliojama pasijuto pacientų atstovė.

Dialogas – sunkus ir klampus

Su Sveikatos apsaugos ministerija dėl jos siūlymo naikinti priemokas vykstančios diskusijos stebina ir žinomą advokatę D.Burgienę. Teisininkė mano, kad jos yra visiškai neproduktyvios.

Anot Verslo konfederacijos viceprezidentės, Sveikatos apsaugos ministerija arba vengia bet kokių diskusijų, arba absoliučiai negirdi kitos pusės argumentų.

„Prieš S.Čaplinsko rengtą konferenciją, į kurią neatvyko nei ministerijos, nei Valstybinės ligonių kasos atstovai, skubiai buvo surengta kita diskusija, į kurią kviesti išvien tik pritariantys ministerijai“, – nusistebėjo ji.

D.Burgienės nuomone, diskusijų metu nebūtina sutarti, tačiau bijoti diskusijos su teisininkais yra silpnumo ženklas.

[[ge:lrytas:lrytas:37956156]]

„Matyt, ministerija nėra užtikrinta dėl savo argumentų ir nenori girdėti prieštaravimų, kurie atitolina jos tikslą“, – svarstė ji.

Teisininkė pastebėjo, kad ministerijos pasiūlymai buvo aptariami ir su Verslo konfederacija, ir su Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, bet abiem atvejais dialogas irgi buvo „sunkus ir klampus“.

Pasak D.Burgienės, akivaizdu, kad ministerija laikosi įsikibusi savo pozicijos ir tai esą yra suprantama: „Ministerija nori sustiprinti viešąjį sektorių, palengvinant jam galimybę nebrangiai pasisamdyti medicinos personalo. Bet to negalima siekti neteisėtomis priemonėmis. Mes nesakome, kad ministerijos tikslas yra blogas, tik manome, kad pasirinktos priemonės nėra tinkamos. Mes sakome, kad yra ir kitų priemonių“.

D.Burgienė taip pat mano, kad pasiekti deklaruojamą tikslą nebus itin paprasta – kvalifikuoto medicinos personalo trūksta ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.

„Nebus taip, kad mostelėsi burtų lazdele ir situacija pasikeis, medikų atsiras, o eilės išnyks. Sprendimo reikia ieškoti ne vien uždraudžiant tai, ką leidžia Konstitucija ir nesužlugdant privačios medicinos, kuri, beje, ilgą laiką buvo skatinama kurtis.

Gaila, bet dabar bandoma sukurti naratyvą, kad jeigu esi prieš priemokų naikinimą, tai esi prieš viešąjį sektorių. Niekas Lietuvoje turbūt nenori, jog viešajam sektoriui būtų blogai, priešingai.

Be reikalo, kuriamas klaidingas įspūdis, kad kažkas kažką nori sugriauti, nors taip nėra. Gaila, bet šioje diskusijoje iš ministerijos girdime panašius argumentus, bet pasigendama teisinių ir ekonominių argumentų.

Teisininkų ignoravimas justi, bet tai – ne pirmas kartas, kai ministerija ir jai pavaldžios institucijos nenori girdėti jų balso“, – apgailestavo teisininkė.

Ką siūlo ministerija?

Sveikatos apsaugos ministerija nuo kitų metų siūlo visiškai uždrausti viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. Vykdant šią reformą, ministerija žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

[[ge:lrytas:lrytas:37956091]]

Anot ministerijos, šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu visuomenėje nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.

„Ministerija siekia aiškiai nustatyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu draustiems gyventojams sveikatos paslaugos šalies sveikatos įstaigose turi būti teikiamos nemokamai, o už šias paslaugas negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Tokios sąvokos kaip paciento priemoka likti neturėtų.

Tai padės užtikrinti sveikatos sistemos skaidrumą, pacientai galės greičiau gauti reikalingo specialisto konsultaciją ar procedūrą, o gydymo įstaigoms bus sudarytos vienodos sąlygos išlaikyti savo specialistus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė J.Čelutkienė.

Savo ruožtu Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija sako, kad siūlomas įstatymo pakeitimas ne tik pažeis pacientų teisę prisidėti savo lėšomis prie gydymo, bet ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Jos teigimu, netekę teisės atsiskaityti už papildomas paslaugas oficialiai, gyventojai bus priversti tai daryti mokėdami vokeliuose, o „dėl geresnių protezų ar vienviečių palatų spręs pažintys ir kyšiai“.

Užmojai – platūs, drąsos – mažai: svarbius pokyčius siūlanti ministrė vengia akistatos su teisininkais (3)