NT mokestis sukėlė didžiulį visuomenės nepasitenkinimą, verslo nepasitenkinimą kelia ir nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptai, partijos sulaukė kritikos ir iš savo rinkėjų.
Ypač stipriai kritikuojamas Remigijus Žemaitaitis, kuris prieš rinkimus žadėjo bent kelerius metus įvesti mokesčių moratoriumą.
Tai atsispindi ir „Vilmorus“ apklausoje, atliktoje „Lietuvos ryto“ užsakymu: tiek R.Žemaitaičio, tiek partijos „Nemuno aušra“ reitingai smunka. Kodėl taip nutiko ir kiek tvari ši koalicija?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kuria veda Jonė Sąlygaitė, diskutavo komunikacijos ekspertas, buvęs LR prezidento patarėjas Aistis Zabarauskas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
– Ar yra tai, kuo taip girtasi sudarius koaliciją – kad su tokia dauguma valdžia galės viską įgyvendinti? NT mokestis po pateikimo patvirtintas tik 72 balsų dauguma, ir tai dalis Seimo narių turėjo atšaukti komandiruotes. Ar stipri ta koalicija?
M.Baltrukevičius: Tai buvo vienas rimtesnių testų, bet komandiruočių atšaukinėjimas ar panašūs manevrai nėra naujiena. Būna dažnai itin svarbių balsavimų, kai reikia imtis ypatingų priemonių, kai skaičiuojamas kiekvienas balsas ir kiekvienas balsas yra svarbus. Kai vyksta tokio svarbumo dalykas, kaip mokesčių reforma, logiška tikėtis, kad konkrečių priemonių imamasi, kai yra platus sutarimas.
Aš labiau kritikuočiau patį procesą, kaip viskas vyko. Buvo pradėta nuo specialios darbo grupės, paskui buvo kalbamasi koalicijoje. Tiek Saulius Skvernelis, tiek R.Žemaitaitis akcentavo, kad Finansų ministerija dėl kažkokių sunkiai suvokiamų priežasčių nelabai tuose procesuose dalyvavo. Atrodo, koalicijoje sutarimas yra, tik tada viskas keliauja į Vyriausybę, tik tada Finansų ministerija rimčiau įsijungia į visą procesą. Tada išeina taip, kad koalicija susitaria dėl vienokių dalykų, tada Finansų ministerija siūlo truputėlį kitaip, ir realiai procesas atrodo labai chaotiškas.
Brandžiose demokratijose užtenka koaliciniu lygmeniu susitarti, ir dažniausiai niekam nebekyla klausimų, labai retais atvejais atsitinka tokių nemalonių netikėtumų, koks buvo antradienį. Paprastai viskas vyksta taip, kad disciplinos frakcijose užtenka, kad būtų priimami tokios svarbos klausimai.
– Sakote kad ne naujiena, jog komandirtuotės atšaukinėjamos prieš labai svarbius momentus. 70 balsų reikia, o yra 86, tai turbūt tas tvirtumas nelabai reiškiasi?
A.Zabarauskas: Gal žiūrėčiau kiek atlaidžiau į dabartinę situaciją. Tiesiog vardinkim faktus. Dabar koalicija susidūrė su labai reikšminga ir sudėtinga tema, kuri kelia turbulencijas, bet ji kėlė turbulencijas visose vyriausybėse, kurios ėmėsi mokesčių reformų, ir nė vienai nepavyko tvarkingai išnaviguoti šitoje situacijoje. Tai tikrai padidintos kaitros tema, ją sunku suvaldyti tiek politikams, tiek komunikatoriams. Ir normalu, kad kyla žiežirbos.
Ar tai reiškia, kad koalicija silpna? Aš būčiau linkęs statyti už tai, kad tai nereiškia, kad ji silpnesnė. Šiandien mes esam praėję vos 15 proc. kadencijos. Partijos dar nesusigrąžino savo investicijų į rinkimų kampanijas ir į buvimą valdžioje. Neturiu mintyje finansinių investicijų, o labiau įtakos, populiarumo. Investicijų grąža dar neprasidėjo. Lyg to būtų maža, jos turi papildomai investuoti savo reputacinio kapitalo tam, kad išlaikytų tą kolaliciją, vadinasi, investicijos dar tęsiasi. Kitaip tariant, pirma sudėtinga tema nereiškia, kad jie išsivaikščios, nes jiems dar reikia padaryti tai, dėl ko jie atėjo ir susibūrė į koaliciją.
– Aiškias ministro Rimanto Šadžiaus klaidas komunikacijoje irgi turbūt stebėjote?
A.Zabarauskas: Labiau mačiau pasyvią ministro poziciją, bet normalu, kad ji buvo pasyvi, nes ministras turėjo be galo daug darbo, ir tai, kad politinių partnerių buvo kritikuojama ministro komunikacija, aš traktavau ne kaip priekaištą komunikacijai, o labiau kaip priekaištą „Ė, klausyk, prisiimk tu daugiau atsakomybės, kodėl aš čia turiu už tave komentuoti tavo temą?“ Nes prezidentui komentuoti ta tema labai netiko – visi supranta, kas komentuoja apie mokesčius, juos gina arba bando pagrįsti, tas nusiiminėja savo reputacinius taškus. Tad jam buvo duotas signalas: „Tavo tema – tu ir degink savo reputaciją“.
– Kaip prognozuotumėt, kas bus toliau su ta mokesčių reforma – ar pavyks tam mokesčiui atsirasti, ar jis tame kelyje susilauks dar daug akmenų, ir gali būti taip, kad patyrusi visuomenės spaudimą – juk dabar kalbama apie naują protestą prieš NT mokestį, – šita valdžia nebeatlaikys ir bandys atsitraukti nuo to mokesčio pakeitimų?
M.Baltrukevičius: Reikėtų žiūrėti bendrai visą paketą. Pasiūlymai yra skirtingo jautrumo. Šiandien kaip tik pasirodė „Mediaskopo“ atliktos analizės duomenys – NT mokestis daugiausiai yra minimas, suprantama, kodėl jis yra jautriausias.
Bet šalia jautrumo yra ir kitas svarbus dalykas – RRF lėšos. Tai veikia kaip faktorius, kuris spaudžia vienaip ar kitaip sutarti, nes Lietuvai tokios sumos nesimėto – vienaip ar kitaip, kad ir kokiais sunkiais kompromisais, – jau net sunku suskaičiuoti, kelinta tai NT mokesčio versija, – gal reiks ir papildomų versijų, – bet vienoks ar kitoks susitarimas, manau, bus pasiektas, nes per daug kitų pasiūlymų pastatyta į rizikingą poziciją. Labai gali būti, kad galutiniai variantai skirsis, bet ta reforma, apipešiota, įjautrinta politiškai, vienaip ar kitaip bent iš dalies bus įgyvendinta.
Bet tai nereiškia, jog koalicija dėl to, kad procesas yra ne pats sklandžiausias, yra rimtame pavojuje. Nei vieno iš dabartinių koalicijos narių alternatyva – kitokie koalicijos partneriai ar patiems nebūti koalicijoje – nėra geresnė nei esamas status quo. Tai pirmiausia ir laiko. Pernelyg mažai dar laiko praėjo, netikiu šitame etape ankstyvais durų trankymo scenarijais. Nors kadencijos pradžioje atrodė truputėlį kitaip, kai koalicijoje turime nuolatinį „karo ir taikos“ būklių besikaitaliojimą, pradėjom priprasti – tiesiog šita koalicija tokia yra.
– Ar tikrai tas status quo naudingas ir R.Žemaitaičiui? Bent jau jo rinkėjas yra labai pasipiktinęs, kalba apie sulaužytus pažadus beveik iškart pradėjus dirbti – čia kalbama apie žadėtą mokesčių „moratoriumą“. Bando jis pasiteisinti, kažkaip apginti tą mokesčių reformą – ne tik NT mokestį, bet ir GPM laiptus ar pelno mokestį, – bet panašu, kad rinkėjas nelabai to klauso. Kokia politinė nauda jam likti koalicijoje?
A.Zabarauskas: Atsakymas yra tuose 85 procentuose likusios kadencijos. Nėra namų be dūmų. Politikų santykių su savo rinkėjais be dūmų – taip pat. Nepasitenkinimų gali būti ir konfliktų su savo elektoratu, bet viską galima ištaisyti, užglaistyti, jeigu turi laiko ir galimybę. R.Žemaitaitis, praėjęs šitą sunkų barnio su savo rinkėjais laikotarpį, išlikęs valdančiojoje daugumoje turės ir laiko, ir instrumentus atstatyti savo santykius su savo elektoratu ir galbūt net jį ir pagausinti artėjant 2028 m. rinkimams. Resursai vis dar yra jo rankose.
Taip, mes matome laipsnišką populiarumo ir palankumo jam mažėjimą, tačiau mes Lietuvoje per mažai kreipiame dėmesio į apklausų paklaidas, interpretuodami jų rezultatus. Jeigu įskaičiuotume į rezultatų interpretaciją paklaidą, kuri yra apie 3 proc., tuomet palankumo jam mažėjimas neatrodo toks reikšmingas antraštei, nei dabar mes kalbame. Taip, jis indikuoja, kad vyksta atoslūgis, bet ne toks didelis. O laiko atstatyti situacijai ir resursų vis dar yra.
– Apklausa atlikta gegužės pradžioje, dar prieš visą NT mokesčio pateikimo patvirtinimą. Ar dabar gali ženkliai, nebe apie paklaidos ribas kalbant, kristi R.Žemaitaičio reitingai?
M.Baltrukevičius: Mes dažnai norim kažkokių naujienų, antraščių, ir retai apskritai per mėnesį būna toks pokytis, kur jau tikrai galima skelbti, kad krito reitingas. Kai žiūrim į „Vilmorus“ ar „Sprinter“ apklausas, kur buvo „Nemuno aušra“ po rinkimų ir kur yra dabar, žvelgiant ilgesniu periodu kritimas yra. Kaip tik sakyčiau, kad dabar „Nemuno aušra“ šioje „Vilmorus“ apklausoje pagaliau atsidūrė panašioje pozicijoje, kur mes „Sprinter“ juos matėme prieš mėnesį ar du. Iš esmės to ir buvo galima laukti.
Manau, kad R.Žemaitaitis supranta, jog į kitus Seimo rinkimus jam naudingiau eiti iš opozicijos, nes tada dar paprasčiau kritikuoti, bet dabar tai būtų per daug ankstyva ir skubota.
Buvimas valdžioje vis tiek suteikia matomumo, administracinį resursą, ir kol kas yra tikslingiau tai išnaudoti, tuo labiau, kad kai kuriais atžvilgiais pagal komunikaciją nelabai ir skiriasi, ar R.Žemaitaitis yra valdantysis, ar jis yra opozicijoje.
Tai labai patogu – daugelį mažesnių išsišokimų valdantieji socialdemokratai toleruoja, Skverneliui nepatinka, bet komunikacija iš demokratų ne visada tokia aštri. R.Žemaitaitis, kartais leisdamas sau daug pasakyti, kažkaip pasielgti, kai žino, kad tai nebus priimta, supranta, kokios yra realios raudonosios linijos iš koalicijos partnerių, nes kai reikia, jis atsitraukia. Mes juk jo neturime Seimo vicepirmininkų gretose ir net nebuvo tas klausimas galiausiai iškeltas – jis tiesiog jaučia, kur tos realios raudonosios linijos, kurias peržengęs jis tikrai įeitų į rimtesnį konfliktą.
– Reali raudona linija, kurią pats R.Žemaitaitis brėžė, kai buvo kalbama apie Seimo vicepirmininko postą – jis aiškina, kad jam svarbiausias momentas yra KGB sąrašų išviešinimas. Galbūt susitarimas dėl mokesčių reformos irgi pasiektas per KGB sąrašų išviešinimą, kuris, kaip žinia, stringa komitetuose ir tų pačių socialdemokratų balsų nelabai stipriai sulaukia?
A.Zabarauskas: Jau praradau gebėjimą spręsti, kas šitame politiniame pasaulyje yra realu, o kas ne, nes vieną dieną yra sakoma vienaip, kitą – kitaip, vieną dieną tai yra raudona linija, kitą dieną – tai jau žalia linija. Ir tas vyksta aukščiausiu politiniu lygmeniu, aukščiausio rango politiniai pareigūnai tą daro ramiu veidu. Dabar dėlioti dėliones yra gerokai sudėtingiau remiantis tuo, ką jie yra pareiškę. Lengviau dėlioti scenarijus pagal faktorius, kurie nekinta. Tai yra pragmatiški interesai.
– Komunikacinė žinutė rinkėjams, kurią valdžia planuoja siųsti – „Priimam šitą mokesčių reformą, ir daugiau visą kadenciją prie mokesčių net piršteliu neprisiliesim. Ar ji suveiks?
A.Zabarauskas: Aš netikiu šita žinute, nes prieš tai yra buvusi žinutė „Gynybą finansuosim 5–6 proc. ir gyventojai to nepajus“. Dabar visi matome, kad to nėra. Mums jau reikia priprasti prie to, kad žodžiai ir darbai skiriasi, ir žiūrėti tik į darbus ir pagal tai projektuoti ateitį.
– Kaip vertinti tai, kad demokratų reitingas, panašu, truputėlį kyla?
M.Baltrukevičius: Apie kilimą dar galbūt negalim kalbėti, jis tiesiog yra palyginus neblogas, ir, žiūrint į „Vilmorus“, jiems būtina kabintis į antrą vietą populiariausių partijų reitinge, žiūrint į „Sprinter“ – iki antros vietos „netempia“, bet vis tiek tokia pozicija – visai neblogas kadencijos startas. Demokratai gali visaip galvoti apie dabartinį koalicijos formatą, bet irgi bando laimėti politinių dividendų iš šios situacijos.
Jie tada atstovauja tam visuomenės balsui, kuriems du iš koalicijos partnerių visai patinka, bet „Nemuno aušra“ nepatinka. S.Skvernelis tikrai sumaniai tuo naudojasi. „Nemuno aušra“ šia prasme suteikia netgi papildomo matomumo demokratams. Ką jie laimėtų šiuo metu kažkuo pasipiktinę ir išėję iš koalicijos? Opozicijoje dėl dėmesio varžytis yra sunkiau, tad pagal esamas aplinkybes jie irgi pasinaudoja situacija, kaip gali.
– Kažkas iš apžvalgininkų yra minėjęs, kad S.Skvernelis šioje koalicijoje yra prisiėmęs moralės policijos vaidmenį. Ar teigiamai jam pavyksta tai išnaudoti?
A.Zabarauskas: Neužmirškime, kas spalio mėnesį ar lapkritį į koaliciją pakvietė R.Žemaitaitį ir „Nemuno aušrą“, ir tada tas moralės policijos vaidmuo patampa trapus.
– Bet jis išlošia iš to, kad skleidžia koalicijoje liberalų, kartais netgi konservatorių pasisakymus ir savo lūpomis juos transliuoja?
A.Zabarauskas: Pritariu minčiai, kad situacija tikrai sumaniai išnaudojama.