„Lietuva identifikavo daugiau nei 20 karinio mobilumo infrastruktūros projektų, kurių vertė siekia 4 milijardus eurų, iš kurių didžiausia dalis turi būti skirta „Via Baltica“ projektui.
Šie projektai dar labiau gerins karinės technikos judėjimą ir užtikrins suderinamumą su ES ir NATO reikalavimais“, – Vidurio ir Rytų Europos valstybių „Bukarešto devyneto“ susitikime ketvirtadienį kalbėjo krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Viceministrė akcentavo, kad Lietuvos prioritetas karinio mobilumo srityje yra keliai ir geležinkeliai. Vis tik ji taip pat pridūrė, kad finansavimą infrastruktūros tinklams turėtų skirti ne tik Lietuva.
Susiję straipsniai
„Vien Lietuvos pajėgumų nepakanka, ES biudžeto formavimo tempai turi atspindėti dabartinę saugumo aplinką. Turime užtikrinti nuoseklų Europos infrastruktūros tinklų fondo finansavimą, turėti sklandžiai veikiantį karinio mobilumo koridorių tinklą, gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą siekiant suvienyti ir supaprastinti karinio mobilumo veiksmus, taip pat įgyvendinti kritinės infrastruktūros apsaugos sprendimus, didinant atsparumą ir saugumą nuo hibridinių grėsmių“, – nurodė ministrė.
Bukarešto devynetas buvo įkurtas 2015 metais devynių Vidurio ir Rytų Europos valstybių – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos – iniciatyva, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.