Naujienų portalo Lrytas kalbinti premjero kolegos apgynė G.Palucką pabrėždami, kad interesų konflikto nemato, tačiau visi iškėlė labai svarbų „jeigu“, į kurį, anot jų, atsakingos institucijos turės atsakyti.
R.Motuzas: reikia žiūrėti, kokie buvo svarstomi klausimai
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas naujienų portalui Lrytas teigė, kad vienintelis tikras faktas šiuo metu yra tai, jog įmonė, kurioje akcijų turi pats premjeras, kreipėsi dėl paskolos į ILTĘ.
G. Paluckas atmetė kaltinimus dėl valstybės paskolos verslui: „Nematau interesų konflikto“
„Kreipėsi ne pats premjeras – įmonė kreipėsi pagal nustatytą tvarką, sąlygas. O pats premjeras G.Paluckas įmonės veikloje šiuo metu nedalyvauja, jis nevaldo įmonės, yra tik akcininkas. Ir, kiek žinome pagal viešųjų ir privačių interesų įstatymą, kitus teisės aktus, politikams nedraudžiama būti akcininkais. Šiuo atveju matome, kad teisės aktų nepažeidė“, – įvertino R.Motuzas.
Tad socialdemokratai, anot frakcijos seniūno, neplanuoja kviestis premjero pokalbiui su prašymu detaliau papasakoti apie šią situaciją.
Susiję straipsniai
„Premjeras turi praktiką, kad visada, kai atvyksta į frakcijos posėdžius, visokiais jautriais klausimais pasisako ir paaiškina – tiek dėl Vyriausybės, tiek dėl partijos veiksmų. Kai susitiksime, manau, premjeras paaiškins frakcijos nariams – jeigu iškils klausimų“, – nurodė jis.
Tačiau R.Motuzas atkreipė dėmesį, kad pats premjeras kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl šios situacijos įvertinimo.
„Jeigu mes tvirtintume, pažeidė ar nepažeidė, reikėtų pažiūrėti Vyriausybės nutarimus. Jeigu buvo svarstoma pasitarimuose ar Vyriausybės posėdžiuose bendrai, kaip ILTE galėtų padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, ar kaip ILTE galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo, gynybos pramonės vystymo, tai jis lyg ir neturėtų nusišalinti.
Bet jeigu galbūt ILTEi teikiamos kokios nors lengvatos, galbūt tada ir turėtų. Reikia žiūrėti, kokie klausimai – jeigu bendrojo pobūdžio klausimai, manyčiau, kad nepažeidė viešųjų ir privačių interesų“, – kalbėjo R.Motuzas.
V.Mitrofanovas: iš karto tai numačiau
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas naujienų portalui Lrytas teigė, kad šią situaciją realiai įvertinti bus galima tik tada, kai bus aiškios visos aplinkybės.
„Jeigu premjeras nebūtų premjeru ir jeigu ši įmonė, kuri gavo paskolą, ją būtų gavusi teisingai ir pagal taisykles, tai problemos nematau. Jeigu premjeravimas turėjo įtakos, tai tada atsiranda konfliktas.
Bet jeigu nėra pažeidimo skyrimo metu turint įmonę, ir įmonė vis tiek būtų gavusi paskolą, net jeigu gerbiamas G.Paluckas ir nebūtų premjeru – kur problema?“ – klausė V.Mitrofanovas.
Tiesa, net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, jog G.Palucko premjeravimas turėjo įtakos paskolos gavimui, V.Mitrofanovas nematytų priežasties G.Paluckui trauktis iš pareigų.
„Ar reikėjo prezidentui pasitraukti, kai buvo pripažinta, kad įvyko interesų konfliktas? Tam ir yra institucijos, kurios įvertintų, gal net teiktų rekomendacijas“, – kalbėjo meras.
Pastebėjus tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, ir naujos įmonės steigimą paskolos gavimui, V.Mitrofanovas teigė, kad „visas verslas taip dirba“.
„Aišku, žmogiškąja prasme iš karto tai numačiau. Visi kažkokius verslus turime – juokaujant, kad šiandien politikų algos, deja, nėra kažkas įspūdingo, jeigu žiūrint pagal darbo apimtį ir laiką, tai natūralu, kad tada visada atsiranda rizika, jog nuolat būsi stebimas, žiūrimas ir bet koks veiksmas versle bus stebimas“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.
„Visada stebėdavausi žmonėmis, ypač koncernų, didelių įmonių vadovais, kodėl jie eina į Seimą, į politiką, nes natūralu, kad bet koks veiksmas bus stebimas – kai kurie ir verslus praranda. Šiuo atveju reikėjo vertinti šias rizikas, ar tai bus pagal taisykles, ar ne, vis tiek tai bus vertinama kaip blogai“, – pridūrė jis.
R.Budbergytė: turiu stiprų įsitikinimą, kad nėra padarytų jokių pažeidimų
Socialdemokratų vicepirmininkė Rasa Budbergytė taip pat teigė šioje situacijoje neįžvelgianti galimo ministro pirmininko interesų konflikto.
„Jeigu taip preciziškai tiksliai – tai tikrai nematau, nes Akcinių bendrovių įstatyme yra atskiriama įmonės veikla ir veiklos valdymas, pačiame įstatyme yra apibrėžtos organų kompetencijos.
Tai Gintautas yra akcininkas. Jis nėra nei direktorius, nei valdybos narys. Tai reiškia, kad jis nedalyvauja įmonės valdyme, nes Akcinių bendrovių įstatymas pasako, kad akcininkų susirinkimas vykdo funkcijas apibrėžtas įstatymu ir tas funkcijas, kuriuos savo esme nėra valdymo funkcijos“, – Eltai teigė R.Budbergytė.
„Tai, kas vakar paskelbta viešojoje erdvėje – kad akcininkų protokolo pasirašymas yra dalyvavimas įmonės veikloje – aš nenorėčiau sutikti. Bet taip pasakydama, aš sakau savo asmeninę nuomonę. Manau, šioje situacijoje galutinį sprendimą turi duoti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, į kurią kreipsis opozicija – vakar apie tai trimitavo ir tai bus padaryta. Tai sulaukime to verdikto“, – pridūrė Seimo vicepirmininkė.
Apie tai, jog žada kreiptis į VTEK, prašydamas įvertinti, ar ministras pirmininkas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, trečiadienį pranešė opozicinės konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė.
Klausiama, kokie sprendimai turėtų sekti, jeigu VTEK vis tik įžvelgs ir nustatys galimą G. Palucko interesų konfliktą, R. Budbergytė tikino, jog spėlioti, koks bus komisijos vertinimas, nereikėtų.
„Neužbėkime įvykiams už akių ir sulaukime (sprendimo – ELTA), pirmiausiai. Turiu stiprų įsitikinimą, kad nėra padarytų jokių pažeidimų ir iš to nekyla jokios moralinės atsakomybės aspektų. Žinoma, opozicija gali išpūsti tą burbulą ir sakyti, kad yra kažkokia regimybė, kad yra skanu ar neskanu“, – kalbėjo Seimo narė.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį, jog draudimo būti kokios nors įmonės akcininku nėra ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme.
„Tu tik turi pareigą, kad būtų viskas deklaruota, būtų nedaroma įtaka, būtų nusišalinama, jeigu sprendimai priimami. Tai aš šioje situacijoje tikrai, kaip teisininkė, iš teisinės pusės pažeidimų nematau“, – pakartojo socialdemokratė.
Kas įvyko?
Trečiadienį pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G.Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl 200 tūkst. eurų paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų. Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G.Paluckas ir M.Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.
Registrų centro duomenimis, G.Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.
Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G.Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.