Jei paaiškėtų faktinių duomenų, kurie turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, būtų sprendžiamas klausimas dėl sprendimo BPK nustatyta tvarka (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą).
Įvertinus informaciją, surinkus papildomus duomenis, taip pat bus sprendžiama dėl būtinybės taikyti STT kompetencijai priskiriamas korupcijos prevencijos priemones.
„Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir M. Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.
G. Paluckas atmetė kaltinimus dėl valstybės paskolos verslui: „Nematau interesų konflikto“
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.
Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.