Tiesa, pasikalbėjimas užtruko ilgiau, nei planuota. Susitikimo darbotvarkėje numatyta spaudos konferencija vėlavo beveik pusvalandį.
Valdovų rūmuose vykęs susitikimas surengtas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva. Jame dalyvavo „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai. Taip pat, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Susitikime aptarti Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimo klausimai bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat buvo diskutuojama dėl tolimesnės paramos Ukrainai.
V. Zelenskio įspėjimas dėl galimų Rusijos veiksmų: Ukraina laiko fronto liniją ne tik dėl savęs
Vilniaus viršūnių susitikimo metu „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei toliau remti Ukrainą kare su Rusija. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Po susitikimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė informavęs partnerius apie situaciją fronte, sėkmingą operaciją Rusijos viduje, pavadintą „Voratinkliu“, reikšmingai susilpninusią Rusijos karinius pajėgumus.
Susiję straipsniai
„Operacija „Voratinklis“ parodė, kaip atrodo modernus karas ir kaip svarbu eiti koja kojon su technologijomis. Visos mūsų investicijos į dronų gamybą, visa mūsų bendra patirtis, ką darome kartu su partneriais, kuria stipresnę Europą“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas nurodė, kad jo šalis gali gaminti kur kas daugiau ginkluotės nei tai daro dabar, ir pažadėjo, jog tie, kurie investuos į modernias karybos priemones, gaus pirmenybę įsigyti modernių dronų.
Prieš viršūnių susitikimą – V. Zelenskis šalia prabangaus sostinės viešbučio: užfiksuoti ir kiti vadovai
V.Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad jei Rusijos ir Ukrainos taikos derybose, kurios kaip tik vyko pirmadienį Stambule, nebus pasiektas proveržis ir Rusija nebus pasirengusi judėti į priekį, ji turės sulaukti stipresnių Vakarų sankcijų.
„Jei Rusija pavers Stambulo susitikimą tuščiomis kalbomis, turi būti dar kito lygio spaudimas, naujos sankcijos, ir ne tik iš Europos. Turime siekti bendrų sankcijų G7 lygiu, įskaitant JAV ir visus, kurie nori taikos. (...)
Be spaudimo V.Putinas ir toliau žais savo žaidimus su visais, kurie nori, kad šis karas baigtųsi“, – pažymėjo jis.
Anot V.Zelenskio, leidimas Rusijai spręsti, kas gali tapti NATO dalimi, tik sustiprins Kremliaus agresiją.
„Geopolitiniai žaidimai Rusijai yra tokie pats svarbūs kaip ir pinigai ar teritorijos – jeigu V.Putinui bus leista spręsti, kas gali prisijungti prie NATO, kurioje šalyje NATO infrastruktūra gali ar negali būti, tada Rusijos apetitas karui tik augs, kai mūsų bendras tikslas yra atvirkščias – visiškai sustabdyti Rusijos apetitą agresijai“, – sakė Ukrainos lyderis.
„Artėjantis NATO viršūnių susitikimas gali sustiprinti Europos saugumą, o jeigu bus pasiųstas klaidingas signalas, tai tik paskatins V.Putiną.
Ilgalaikės taikos pagrindas yra akivaizdus – agresorė negali gauti jokio apdovanojimo už karą, V.Putinas negali gauti nieko, kas pateisintų jo agresiją, bet koks apdovanojimas jam tik parodytų, kad kariauti apsimoka“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidento teigimu, euroatlantinė bendruomenė turi veikti vieningai, o artėjantis NATO viršūnių susitikimas yra tinkama vieta pasiųsti stiprią žinutę Rusijos prezidentui.
Savo ruožtu prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad Europos ateitis yra Ukrainos rankose.
Lietuvos vadovo teigimu, visos NATO narės turi būti pasirengusios iš esmės padidinti savo finansavimą gynybai, judėdamos link 5 proc. nuo BVP. Jis priminė, kad Lietuva šį tikslą ketina pasiekti jau kitąmet.
„Ukrainos jėga turi būti reikšmingai padidinta, ir tai pirmiausia gula ant europiečių, artimiausių kaimynų, pečių“, – akcentavo G.Nausėda.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atkreipė dėmesį į Lietuvos įsipareigojimą ženkliai padidinti gynybos finansavimą ir pateikė ją kaip gerą pavyzdį.
„Tai siunčia neįtikėtinai galingą žinutę ir įsipareigojimą mūsų kolektyvinei gynybai“, – pagyrė M.Rutte.
Tačiau kartu NATO vadovas pabrėžė, kad šiuo metu „susiduriame su pačia pavojingiausia saugumo aplinka per dešimtmečius“, Rusijai toliau tęsiant agresyvius veiksmus.
„Mes nesame kare, bet taip pat nesame ir taikoje“, – kalbėjo M.Rutte.
Greito veikimo ir vienybės reikalavo ir Danijos premjerė Mette Frederiksen.
„Grėsmė iš Rusijos mums visiems yra reali ir rimta. Rusija toliau tęsia karą Ukrainoje, V.Putinas dienos metu kalba apie taiką, o naktį – bombarduoja, matome agresyvius veiksmus Baltijos jūros regione. (...)
Rusija šį konfliktą mato kaip konfliktą su Vakarais, ir ruošiasi karui su NATO“, – kalbėjo Danijos ministrė pirmininkė.
Anot M.Frederiksen, šiandien reikia kalbėti apie milžiniškas investicijas į kolektyvinę gynybą.
„Ir turime tą padaryti greitai“, – pabrėžė ji.
NATO yra stipriausias gynybinis aljansas istorijoje, akcentavo M.Frederiksen, todėl reikėtų susikaupti, kad taip būtų ir toliau.