Ministrai aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių regiono bei Europos saugumo ir gynybos klausimus, Rusijos agresiją prieš Ukrainą, atsaką į Rusijos hibridinius išpuolius ir šešėlinio laivyno keliamas grėsmes Baltijos jūroje, kitus aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus.
„Rusija tebėra didžiausia ir tiesioginė grėsmė mūsų saugumui. Vis intensyvesnės Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą rodo agresorės nenorą siekti taikos.
Ją sulaikyti ir atgrasyti įmanomą tęsiant jau esamas sankcijas ir įvedant naujas, dar griežtesnes – 18-as ES sankcijų paketas, nutaikytas į finansų ir energetikos sektorius, turi būti skausmingas agresorei“, – sakė ministras K. Budrys.
Susiję straipsniai
Ministrai aptarė būtinybę ir toliau visokeriopai remti Ukrainą bei siekti teisingos ir ilgalaikės taikos, kuri įmanoma tik užtikrinant Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą tarptautinės teisės pripažintose sienose, karo belaisvių ir pagrobtų vaikų bei civilių grąžinimą, Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimą, galiausiai suteikiant Ukrainai pilnavertes saugumo garantijas – narystę NATO ir ES.
„Šiaurės ir Baltijos šalys yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų tiek politiškai, tiek finansiškai, tad būtinos nuolatinės mūsų pastangos skatinti ir kitus didinti paramą Ukrainai, nes Rusija nesustos nei dabar, nei po derybų“, – sakė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas paragino imtis ryžtingų ir koordinuotų veiksmų siekiant sustiprinti saugumą Baltijos jūroje, pabrėždamas, kad Baltijos jūros regionas tampa vis labiau pažeidžiamas dėl augančios Rusijos karinės veiklos ir šešėlinio laivyno, kuriuo siekiama apeiti tarptautines sankcijas.
Pasak ministro, būtina tęsti likusių šešėlinio laivyno laivų sankcionavimą ir priimti bendrą praktikos kodą, kuris numatytų griežtas atsako priemones. K. Budrys taip pat ragino ryžtingai kovoti su intensyvėjančiomis hibridinėmis grėsmėmis, didinti kritinės infrastruktūros apsaugą bei atsparumą.