Vilniuje taip pat svečiuojasi dar trylikos šalių vadovai iš rytinio ir šiaurinio NATO flango – tai Švedijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, „Bukarešto devyneto“ atstovai.
Šio susitikimo tikslas – pasiruošti birželio pabaigoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje, aptarti saugumo ir gynybos situaciją regione.
G.Nausėdos žinia
Vilniaus viršūnių susitikimą atidaręs Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Europos šalims kyla naujos grėsmės iš Rusijos pusės, pavyzdžiui, sabotažo veiksmai Baltijos jūroje, todėl, anot jo, NATO šalių sąjungininkės turėtų kuo greičiau susitarti dėl finansavimo gynybai didinimo.
„Hagos Viršūnių susitikimas suteiks galimybę parodyti NATO sąjungininkų solidarumą ir galią. Dėl to mums reikės dar kartą pabrėžti mūsų tvirtą įsipareigojimą ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą, o taip pat – ir įsipareigojimą didinti finansavimą gynybai.
Tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti susitarimą dėl 5 proc. BVP gynybai, kas jau yra realybė mano šalyje, nes Lietuva jau dabar skiria apie 4 proc. BVP gynybai, ir ketina skirti 5,25 proc. BVP artimiausiu metu, 2026 metais ir vėliau“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusija – nelaukia, bando konsoliduoti ir atkurti karines pajėgas kaip įmanoma greičiau.
„Turime labai ribotą laiką padaryti tą patį – manau, kad turime kalbėti apie 3–5 metų laikotarpį, todėl neturėtume kalbėti apie labai ilgus tvarkaraščius ar perėjimo periodus“, – sakė G.Nausėda.
„Daugiausiai turime penkerius metus priimti tvirtus ir ryžtingus sprendimus“, – pridūrė jis.
NATO generalinis sekretorius: dabar apsiginti galime
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pabrėžė, kad būsimas NATO šalių finansavimas gynybai bus aptartas šio susitikimo metu.
„Neminėsiu konkrečių skaičių, tik pabrėžiu, kad dabartinio 2 proc. BVP gynybai, dėl kurio sutarta 2014 metais, nė kiek neužtenka tam, kad pasiektume savo pajėgumų tikslus, kuriuos turime pasiekti, jog užpildytume savo gynybos sistemos spragas.
Dabar galime apginti save nuo Rusijos, bet po 3–7 metų negalėsime“, – kalbėjo M.Rutte.
Todėl, anot jo, tariamasi dėl gerokai didesnio finansavimo gynybai nei 2 proc. BVP.
Pabrėžė grėsmes
Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard akcentavo, kad šis susitikimas prieš NATO viršūnių susitikimą yra ypač svarbus.
„Labai džiaugiuosi, kad prie mūsų prisijungs ir prezidentas V.Zelenskis. Mums tikrai reikia žengti toliau ir remti Ukrainą dabar, mums reikia toliau silpninti Rusiją. Girdžiu labai daug gražių žodžių iš kolegų, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už mūsų, tad atėjo laikas pateisinti šiuos gražius žodžius“, – kalbėjo M.M.Stenergard, patikinusi, kad Švedija tvirtai palaiko poreikį didinti finansavimą gynybai.
„Švedija neabejotinai čia atliks savo dalį“, – teigė Švedijos užsienio reikalų ministrė.
Į susitikimą atvyko ir Danijos premjerė Mette Frederiksen.
„Rusija yra grėsmė mums visiems, todėl turime ir stiprinti savo rytinį flangą, ir padėti Ukrainai tiek, kiek įmanoma. Ką matome dabar, kad V.Putinas ir Rusija dieną kalba apie taiką, bet naktį jie vis tiek bombarduoja Kyjivą.
Žinoma, mes turime stengtis dėl taikos derybų, bet tuo pačiu metu turime daryti viską, kad Ukraina šį karą galėtų laimėti mūšio lauke“, – teigė M.Frederiksen.
Ji taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi teisę gintis, net jeigu jos veiksmai peržengia šalies ribas.
Eismo ribojimai
Vilniaus viršūnių susitikimo metu tam tikri pokyčiai laukia ir sostinės gyventojų – pirmadienį nuo 9 iki 18 val. transporto priemonių, išskyrus viešąjį transportą, eismas bus draudžiamas T. Kosciuškos, Arsenalo, T. Vrublevskio, Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėse, Trispalvės alėjoje.
Iki pirmadienio 18 val. aikštelėje prie Katedros aikštės, Šventaragio ir L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėse, Universiteto gatvės atkarpoje tarp Šventaragio g. ir Liejyklos g., A. Jakšto gatvės atkarpoje tarp Gedimino pr. ir Beatričės g. draudžiamas ir transporto priemonių stovėjimas.
Ukrainos vadovas V.Zelenskis nuo plataus masto karo pradžios 2022 m. Lietuvoje lankosi jau ketvirtą kartą. Tuo metu spalio NATO vadovaujantis M.Rutte pastarąjį kartą Lietuvoje lankėsi pernai balandį.