Visgi pastaruoju metu stebimi nepilnamečių „pomėgiai“ jau verčia susiimti už galvų – pavyzdžiui, dar visai neseniai skirtinguose miestuose paaugliai apsinuodijo automobilių aušinimo skysčiu, vadinamuoju antifrizu. Viena paauglė mirė, kitus jos bendraamžius medikams pavyko išgelbėti.
Tokių nelaimių akivaizdoje akys neretai krypsta ir į socialinius tinklus – juose šiais laikais gausu įvairių „iššūkių“, kurių, smalsumo vedami, imasi paaugliai.
Kas iš tiesų nutiko Visagine gyvenusiai 17-metei, atsakys tyrimas. Savo ruožtu daugiau apie žiebtuvėliuose aptinkamas butano dujas papasakojęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) klinikinis toksikologas, anesteziologas reanimatologas Linas Zdanavičius tikino, kad tokie apsinuodijimai – gana reti, tačiau įkvėpus šių dujų pirmos kelios minutės gali būti lemiamos.
Tikslus dujų veikimo mechanizmas – neaiškus
Kaip skelbta antradienį, Visagino miške mirė 17 metų paauglė – įtariama, kad pirmadienio vakarą ji apsinuodijo dujomis, skirtomis žiebtuvėliams pildyti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Kaip jau rašė portalas Lrytas, neatmetama, jog grupė paauglių tokiu būdu nuošalioje vietovėje galėjo svaigintis dujomis. Lrytas žiniomis, į miškelį po 20 valandos nepilnametė buvo atėjusi su savo bendraamžėmis.
17-metės būklei staiga blogėjant, jos draugės iškvietė skubios pagalbos tarnybas. Pirmieji atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją rado be gyvybės ženklų.
Policininkai dar iki medikų atvykimo bandė atgaivinti merginą. Gaivinimo darbus tęsė neilgai trukus atvažiavusi greitosios pagalbos brigada, tačiau išgelbėti paauglės nepavyko.
Mirtis buvo konstatuota maždaug 21 val. 20 min. Prie kūno buvo rastas maždaug 300 ml butano arba izobutano dujų flakonas, skirtas žiebtuvėliams papildyti. Pirminiais duomenimis, mirtiną apsinuodijimą sukėlė būtent šios dujos, tačiau priežastis šiuo metu dar nėra aiški.
Kaip antradienį teigė RVUL toksikologas, anesteziologas reanimatologas L.Zdanavičius, apsinuodijimai būtent tokiomis dujomis yra gana reti. Mechanizmai, kaip įvyksta toks apsinuodijimas, anot jo – taip pat neaiškūs.
„Žinoma, kad tam tikrai žmonių grupei tai gali sukelti kardiovaskulinį kolapsą – kitaip tariant, nukrenta spaudimas ir sustoja širdis.
Kaip jie svaiginasi – tiesiog įkvėpinėja tas dujas. Kadangi tai yra suspaustos dujos, besiplėsdamos jos gali nudeginti, tai kai nudegina, gali užsidegti kvėpavimo takai, ir tai dar labiau pagilina deguonies trūkumą ir dar labiau gali privesti prie mirtino apsinuodijimo“, – pasakojo gydytojas.
Įkvėpus tokių dujų dar tikrai nereiškia, kad žmogų iš karto ištiks mirtis, bet sustojus širdžiai pirmos kelios minutės yra lemiamos. Todėl pagalbą, pasak L.Zdanavičiaus, būtina suteikti iš karto.
„Sustojus širdžiai – kuo greičiau. Praėjus penkioms minutėms jau vystosi smegenų mirtis. Dažnai jeigu tai yra susiję su širdies sustojimu, tai yra momentinis veiksmas – gali įkvėpti, keli įkvėpimai ir sustoja širdelė – viskas.
Greitai krenta spaudimas, kartais organizmas ir pats refleksiškai sustabdo tą širdį, ir reikia gelbėti ant akių. Nebus taip, kad po paros ar dar kažkada. Jeigu tai vyksta, tai vyksta dabar ir čia“, – pažymėjo toksikologas.
„Tai nėra dažni įvykiai – dažniau literatūroje aprašoma, kad taip gali įvykti. Tai dažniausiai vyksta jau kažkur ne ligoninės aplinkoje, ir kai jau įvyksta mirtinas atvejis, dažniausiai neatgaivina, ir tie žmonės pas mus jau nepakliūna“, – pridūrė L.Zdanavičius.
Iš esmės Butano-propano dujų mišinys, esantis žiebtuvėliuose, turi panašų poveikį, koks būna ir, pavyzdžiui, uostant benziną, palygino gydytojas.
„Jis kažkiek keičia membranų repoliarizacijas ir sukelia tokį lengvą euforinį efektą.
Bet kartu visada yra ir rizika, nes ta medžiaga veikia ne tik smegenis, bet ir širdį, gali sukelti ritmo sutrikimus ir staigią mirtį“, – aiškino RVUL toksikologas, anesteziologas reanimatologas.
Kaip atpažinti, kad paauglys svaiginasi dujomis?
O jei ir nesukelia staigios mirties, ilgą laiką svaiginantis butano dujomis neišvengiamai atsiras kitų padarinių žmogaus sveikatai. Gydytojo teigimu, nuolat vartojant šias dujas gali išsivystyti hipoksija – deguonies trūkumas.
„Jeigu yra dažnas deguonies trūkumas, tai, žinoma, veikia nervų sistemą, ji pažeidžiama, gali vystytis įvairūs neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, rankų tirpimas, mąstymo sutrikimai, nerimas, nemiga“, – komentavo L.Zdanavičius.
Pavojingiausi tokie įkvėpimai yra tiems, kas turi širdies problemų, pavyzdžiui, lėtinių širdies ligų, bet iš esmės kvėpavimas šiomis dujomis vienodai veikia visus žmones.
Tiesa, pastaruoju metu dažniau jomis piktnaudžiauja būtent paaugliai, pastebėjo toksikologas.
„Tarp suaugusiųjų labai retai – beveik nesutinkame tokių dalykų“, – prisipažino jis.
Ar svaiginimąsi būtent butano dujomis galima sieti su socialiniais tinklais ir jame plintančiais jaunimo iššūkiais, pasakyti sunku – tokios informacijos bent jau medikai šiuo metu neturi.
„Mes sekame kartais tuos socialinius tinklus, bet taip priebėgom – kad būtų kažkoks sisteminis tyrimas, tai tikrai ne.
Kažkada, senais laikais, uostė benziną iš maišelių, kas nuėjo į praeitį, tai dabar galbūt atsiranda ir kitų įvairių svaiginimosi metodų. Apskritai paaugliai linkę bandyti visokius tokius dalykus, linkę rizikuoti“, – svarstė L.Zdanavičius.
Neseniai visuomenę sukrėtė net keli apsinuodijimai ir automobilių aušinimo skysčiu – vienos jo atsigėrusios paauglės išgelbėti medikams nebepavyko.
„Čia buvo iššūkis, prieš kažkiek metų buvo ir su plovimo kapsulėmis, kai jie ten jas valgydavo. Toks kvailas paauglių bandymas socializuotis, ar nežinau, kaip pavadinti. Socialinis trendas. Tokio dabar bent jau aš nepastebėjau – tarp kolegų irgi negirdėjau“, – tvirtino RVUL gydytojas.
Visgi žiebtuvėliai, o kartu ir juose esančios medžiagos, yra gana lengvai prieinamos, todėl šiandien kalbėti apie tokių įvykių prevenciją – taip pat gana sudėtinga. Pats L.Zdanavičius ragino tiesiog išlaikyti sąmoningumą.
„Tik dozės skiria vaistą nuo nuodo. Anksčiau žmonės svaigindavosi prisismaugdami save, tai tu juk neužriši visiems rankų. Čia jau yra sąmoningumo ugdymas ir mes nieko nepadarysime.
Medžiaga yra medžiaga, ji pati iš savęs yra nekalta, ką žmonės siekia su ja padaryti“, – kalbėjo medikas.
Iš pirmo žvilgsnio apsvaigimas nuo žiebtuvėlyje esančių dujų gali atrodyti taip pat, kaip apsvaigimas nuo bet kokios kitos medžiagos – pavyzdžiui, alkoholio, todėl paauglių tėvams svarbu dėmesį atkreipti į visus nerimą keliančius ženklus – savo atžalos pomėgių pasikeitimus, draugų ratą, įtartiną paauglio būseną.
„Vienintelis fizikinis aspektas, kurį galbūt galima pamatyti – gali būti nudegimas veido srityje. Kaip minėjau, tos dujos yra šaltos ir gali tiesiog fiziškai nudeginti. Tai čia galbūt vienintelis būdas kažkaip pastebėti ir susieti su žiebtuvėlių dujomis“, – pridūrė L.Zdanavičius.
Prieš porą metų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NATKD) taip pat įspėjo, kad daugėja gamtinėmis dujomis besisvaiginančių jaunuolių – jie perka arba tiesiog prekybos centre uosto žiebtuvėlių papildymo flakonus su butano dujomis.
Šis „pomėgis“ anksčiau jau buvo sukėlęs ne vieną tragediją. Antai Klaipėdoje dar 2008 metų liepą mirė 9 metų berniukas, kuris apsinuodijo, uostydamas būtent šias dujas. Vaikas kartu su savo draugais nuošalioje vietoje sumanė „pramogą“, virtusia kraupia tragedija.
Prieš keletą metų uostamiestyje taip pat buvo nuskambėjusios istorijos apie paplitusį nepilnamečių pomėgį uostyti butano dujas tiesiog prekybos centruose – tąsyk ligoninėse atsidūrė keli vaikinai, tačiau tragedijų pavyko išvengti.