„(Birželį Hagoje vyksiančiame – ELTA) NATO susitikime be jokios abejonės reikia pasiekti, kad 5 proc. įsipareigojimas būtų rimtas. Kad tai būtų ne tik įsipareigojimas, bet ir, sakyčiau, labai konkretus veiksmų planas, kaip ir kada ketiname pasiekti 5 procentus. (...) Esu įsitikinęs, kad neturime daug laiko. Turime tai padaryti kaip galima anksčiau. 2030-ieji, mano nuomone, būtų optimalus terminas“, – antradienį po susitikimo su kadenciją baigiančiu Lenkijos prezidentu žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Svarbiausia, kad būtų politinė valia ir labai aiškus NATO viršūnių susitikimo leitmotyvas, kad tai yra būtina, kad tai yra mūsų gyvybingumo, išgyvenimo, saugumo pagrindas. Tada, manau, sprendimai, kurių labiausiai reikia šiandieninėje situacijoje, gims savaime“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo BVP. Visoms šalims narėms jis išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.
Susiję straipsniai
Pirmadienį Valdovų rūmuose vyko prezidento G. Nausėdos organizuotas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai. Jo metu taip pat buvo aptartas Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas ir pasirašytas memorandumas, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. BVP.