„Įstatymai leidžia šitą dalyką daryti. Aš manau, kad po premjero istorijos labai būtų verta patikrinti, kiek į ILTE buvo kreiptasi apskritai paraiškų, kokios įmonės kreipėsi, kokios įmonės gavo, kada įmonės buvo įregistruotos, patikrinti, kas yra akcininkai ir savininkai tų įmonių, ir tada matytume platų vaizdą.
Lygiai tas pats yra Nacionalinėje mokėjimų agentūroje – mes atlikome neformalų patikrinimą, tai susietumų, surišimų, patikėkite manimi – ne vieną dešimtį randame“, – antradienį Seime kalbėjo R.Žemaitaitis.
Paklaustas, ar jeigu visi taip daro, tai ir premjerui galima taip daryti, „aušriečių“ lyderis kartojo, kad įmonei pretenduoti į valstybės paskolą nėra draudžiama.
Kol kas G. Palucko pasiaiškinimai parlamentarų neįtikina: užkliūna kelios detalės
„Ką reiškia daro? Įstatymas leidžia. (...) Taip, nėra gerai, taip, man neatrodo čia labai gražiai šitas dalykas, nu neatrodo, bet kai bus pateikta visa informacija, STT tarnyba atliks tyrimą, ir matysim“, – sakė R.Žemaitaitis.
Paprašytas patikslinti, kas jam atrodo negražiai, politikas aiškino, kad valstybėje šiuo metu yra ir didesnių problemų nei premjero verslas.
„Man negražiai atrodo tai, kad šiandien yra iškeltas klausimas aukščiau valstybės reikalų premjero įmonė. Jeigu būtų padaryta žala, pasisavinti pinigai, netinkamai panaudoti pinigai, tikrai dar sutikčiau.
Bet tikrai, gerbiamieji, 200 tūkst. Lietuvoje, kur nėra jokių įrodymų, kad ten pasisavinta ar paimta, daryti iš to burbulą, man tai labai keistai atrodo. Šiandien turime daug sudėtingesnių dalykų“, – aiškino parlamentaras.
Susiję straipsniai
R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad svarbias valstybės pareigas užimantis politikas tikrai neturėtų atsisakyti savo verslo, nes politinės pareigos – tik laikinas dalykas. O apie turimus verslus geriau jau žinoti, negu nežinoti.
„Koks skirtumas, ar premjeras, Petras, ar Antanas – nėra jokio skirtumo, nes žmogus, tapęs premjeru, neuždaro savo verslo, savo įmonės, jis vykdo savo veiklą. Premjeras yra laikinai einantis pareigas – šiandien premjeras, rytoj nesi premjeras.
Nei vienas Seimo narys arba politikas neturi slaptytis po advokatu ir savo įmonę perleisti kažkam visam valdyti, tai būtų visiškas absurdas. Tada žmonės ir visuomenė nežinotų, kiek ministrai, Seimo nariai turi kokių įmonių“, – dėstė „Nemuno aušros“ vedlys.
R.Žemaitaitis taip pat teigė iki šiol nematęs, kad G.Paluckas būtų priėmęs kokį sprendimą, kuris būtų naudingas būtent jam.
I.Šimonytė griežta: G.Paluckas turėtų atsistatydinti
Visai kitokią nuomonę turi ekspremjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, susiklosčiusi situacija neturėtų stebinti, mat socialdemokratų lyderis anksčiau yra teistas už piktnaudžiavimą.
Anot konservatorės, tokiomis aplinkybėmis G.Palucko pasitraukimas iš Vyriausybės vadovo posto turėtų būti natūralus sprendimas.
„Mano supratimu, tai (atsistatydinimas) būtų tai, kas būtų natūralu, nes šešėlis, vis dėlto, yra labai didelis“, – pareiškė I.Šimonytė.
„Jeigu tai būtų I.Šimonytės Vyriausybė, tai I.Šimonytė jau būtų prikalta prie visų Lukiškių aikštės kryžių su reikalavimais, kad pati atsistatydintų ir visi kiti būtų atsistatydinę“, – pridūrė ekspremjerė.
Ji apgailestavo, kad gyvename tokiais laikais, kai politiko reputaciją teršiantys įvykiai labai greitai normalizuojami.
„Nepamirškime, kad mes turbūt pirmą kartą istorijoje turime teistą ministrą pirmininką. Nuteistą. Nuteistą už piktnaudžiavimą. Paskui atsitinka tokia istorija ir žmonės kažkodėl stebisi. Tas jo teistumas daugelio žmogių galvose yra normalizuotas jau kurį laiką, nors, mano supratimu, labai sunku tokį dalyką demokratinėje valstybėje apskritai normalizuoti.
Jeigu žmogus kartą yra piktnaudžiavęs, kaip čia pasakyti, nežinau, ar gali būti toks tikras, kad žmogus nebandys piktnaudžiauti ir daugiau kartų“, – komentavo I.Šimonytė.
Ekspremjerė atkreipė dėmesį, kad tai – ne tik interesų klausimas.
„Interesų klausimas yra beveik antraeilis. Yra didesnis klausimas. Aš matau, ką premjeras dabar bando formuoti. Jis bando numesti savo atsakomybę samdomam direktoriui. Maždaug: „Aš nežinojau, ką daro direktorius.“ Pirmas ir pagrindinis klausimas, į kurį šitoje istorijoje turi būti atsakyta, o kam buvo įsteigta įmonė „Garnis“? Sprendimą dėl įmonės įsteigimo priėmė akcininkai, joks direktorius.
Akcininkai įsteigė įmonę, kuri nevykdė jokios veiklos, o dabar aiškėja, kad yra kažkokie keisti santykiai su seserine įmone. Ar nebuvo ta įmonė įsteigta tik todėl, kad anksčiau veikianti įmonė, turinti gerą finansinę padėtį, negalėjo gauti „ILTE“ paskolos?“ – klausė ji.
Dabar G.Paluckas, pasak I.Šimonytės, greičiausiai tikisi, kad atsiras nauji skandalai ir jo asmeninis bus paprasčiausiai pamirštas.
„Veikiantys asmenys tikisi, kad taip, kaip premjero teistumas ar nuteistumas buvo normalizuotas per mėnesį-pusantro, taip ir šita istorija bus normalizuota per mėnesį-pusantro.
Ateis agurkų sezonas, kas nors su kuo nors susimuš, kažkam kažkam nulauš nagus, atsiras visai kitos aktualijos žiniasklaidoje ir istorija pasimirš. Man atrodo, kad čia ir valstybės institucijos turi ką veikti“, – pastebėjo konservatorė.
Paklausta, ką atsakytų premjerui, teigiančiam, kad viskas čia yra teisėta, buvusi Vyriausybės vadovė giliai atsiduso.
„Buvo toks klasikas Lietuvos politikoje, ir ta frazė „Vsio zakonno!“ yra kai kurių politikų, deja, veikimo logika“, – rėžė ji.
Pasisakė ir pats G.Paluckas
Savo ruožtu premjeras G.Paluckas priežasčių atsistatydinti tikina nematąs.
„Aš nepadariau jokių nusižengimų, nesu niekuo kaltinamas“, – nurodė socialdemokratas.
„Kodėl turėčiau trauktis?“ – pats klausė jis.
Primename, kad praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola iš dalies G.Palucko valdomai įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G.Paluckas ir Mindaugas Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30-ąją.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats G.Paluckas žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento G.Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė praėjusios savaitės ketvirtadienį Eltai sakė, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės penktadalio milijonų eurų vertės paskolos „Garniui“, kurį planuoja baigti per savaitę.
Be to, ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje paskelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, kad ji derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu, kuris esą vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.
Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.