Į skandalą dėl paskolos įsivėlęs G.Paluckas prezidento buvo tik švelniai kepšteltas, net neįvardijant, apie ką konkrečiai kalbama. Ką apie tai mano patys valdantieji?
S.Skverneliui pranešimas patiko
Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui šalies vadovo kalba patiko. Anot jo, joje šįkart buvo bent keliais sakiniais paminėtos ir sritys, kurioms anksčiau dėmesio esą pristigdavo.
„Buvo toks pereinamojo laikotarpio pranešimas. Buvo paliesta ir buvusios daugumos darbų, ir dar už buvusios daugumos... Manau, kad prezidentas atliepė visus svarbiausius mūsų gyvenimo aspektus.
Aišku, pradėjo nuo svarbiausių – gynyba, saugumas, užsienio politika, bet palietė ir sritis, kurios nesulaukdavo prezidento pranešimuose daugiau dėmesio – buvo jo skirta kultūrai, sportui. Aišku, ir toms tradicinėms skaudžioms problemoms, kas susiję su švietimu, sveikata, paliestas mokesčių klausimas.
Išsakyta pagrįstos kritikos. Tai buvo pakankamai geranoriškas, objektyvus buvusių metų prezidento vertinimas“, – komentavo S.Skvernelis.
Pastebėjus, kad dabartinė Vyriausybė kritikos iš G.Nausėdos iš esmės nesulaukė, pats premjero pareigas ėjęs politikas nusijuokė ir pabrėžė, jog tai, kaip supranti aštresnį žodį, labai priklauso nuo vietos, kurioje sėdi.
„Kai aš sėdėdavau ten, kur dabar sėdi Vyriausybė, man atrodydavo, kad tos kritikos būdavo per daug. Kai būni opozicijoje, atrodo, kad tos kritikos valdančiajai daugumai per mažai. Tas jausmas priklauso nuo vietos, kurioje pozicijoje esi“, – paaiškino parlamento vadovas.
G.Nausėdai savo kalboje užsiminus apie būtinybę politikams kritiškai vertinti savo dalyvavimą versle, S.Skvernelis nemano, kad šie žodžiai buvo skirti būtent G.Paluckui. Jo nuomone, prezidentas kalbėjo apie sistemines problemas, o ne apie ministro pirmininko įmonei suteiktą lengvatinę paskolą.
„Užsiminė žiūrint į sisteminį, ne personalinį klausimą, nes daugybę metų turime tokią keistą situaciją, kad Seimo nariai nėra vienodai traktuojami dėl papildomų pajamų. (...)
Tai buvo paminėta, bet, man atrodo, kad tai nėra personalinis klausimas, tai buvo sisteminis klausimas, kurį galbūt po VTEK išvadų reikės spręsti. Galbūt ir Seimui“, – akcentavo Seimo pirmininkas.
Paklaustas, kodėl skiriasi prezidento vertinimas G.Palucko ir konservatorės Monikos Navickienės atvejais, S.Skvernelis tvirtino, kad šios situacijos – nesulyginamos.
Pernai savo kalboje G.Nausėda negailėjo kritikos klausimų dėl nedeklaruotų skrydžių į Dubajų susilaukusiai buvusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei.
„Manau, kad tai yra nesulyginamos situacijos, dėl to galbūt ir vertinimas buvo skirtingas“, – nukirto jis.
„Aš taip manau. Dėl to, kad ten sąsajos buvo šiek tiek platesnės, su įvairios reputacijos žmonėmis. Manau, kad tai nėra lyginama, bet tai atliepia tą pačią sisteminę problemą – kaip ir aname pranešime, taip ir šitame“, – dėstė S.Skvernelis.
Seimo pirmininkas sutiko su prezidento žodžiais, kad nepanaikindami teisinės neliečiamybės socialdemokratui Arūnui Dudėnui parlamentarai neišlaikė moralinio egzamino. „Taip, be abejo. Čia prieštarauti būtų nerimta“, – nedaugžodžiavo jis.
Trumpai S.Skvernelis pakomentavo ir prezidento raginimą pagaliau visuomenei priimtinu būdu išspręsti partnerystės klausimą, atsakydamas, kad „tai yra Seimo prievolė.“
„Manau, kad tai buvo subalansuotas, išsamus, subtiliai kritiškas, netiesmukiškas, bet geranoriškas, telkiantis pranešimas“, – konstatavo S.Skvernelis.
Kodėl R.Žemaitaitis kalbos metu naršė telefone?
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis prezidento pranešimo metu nemažą laiko dalį praleido kalbėdamasis su kolegomis arba naršydamas telefone. Apie tai paklaustas politikas kaipmat parodė popieriaus lapą, ant kurio prisirašė įvairiausių pastebėjimų apie G.Nausėdos kalbą.
„Telefone daug ir žymėjau. Savo atstovui spaudai liepiau, viską rašinėjau, ką reikėtų pildyti“, – paaiškino R.Žemaitaitis.
Jis tikino taip atidžiai klausęs šalies vadovo kalbos, kad net susižymėjo laiką, kiek kokiai temai buvo skirta dėmesio.
„Išskyriau tris pagrindines dalis. Nacionalinis saugumas, gynyba, užsienio politika, kur užtruko beveik 13 minučių, tada – šiek tiek vidaus ekonomikos ir socialinis dalykas“, – vardijo „aušrietis“.
Kodėl G.Nausėda buvo toks atlaidus dabartinei valdančiajai daugumai?
„Reikia nepamiršti, kad tai yra metinis G.Nausėdos pranešimas. Sausio-vasario mėnesį valdančioji dauguma, Seimas neposėdžiavo, įstatymų nepriiminėjo, o kovo-balandžio mėnesiais buvo tik pateikimai. Turime paskutines tris savaites, kai iš pateikimų, svarstymų pereiname į priėmimus“, – pabrėžė R.Žemaitaitis.
Prezidento metiniame pranešime politikas teigė nieko nepasigedęs, gyrė G.Nausėdą už švelnų toną.
„Nelabai ką, ko gero, galima pridėti. Kad daugiau barsimės... Tai D.Grybauskaitės jau užteko, kad kumščiu mojuodavo, į stalą daužydavo ir nieko nebūdavo. Primena vieną politiką, kuris sako, kad sudarysime sąrašus ir pasirinksime tuos lietuvius, kurie išduos ir mes juos šaudysime.
Buvo viena, kuri tokius dalykus dešimt metų siūlė, dabar turime kitą, tik gaila, kad ne prezidentas. Visus, matyt, pagal sąrašą iššaudytų“, – taip metinę G.Nausėdos kalbą pakomentavo R.Žemaitaitis.
Dar kartą akcentavus, kad daugiau strėlių sulaukė dabartinė opozicija, nei valdantieji, „Nemuno aušros“ pirmininkas su tuo nesutiko.
„Strėlės buvo ir premjerui švelniai pasakytos, ir socialdemokratams. Nemunas („Nemuno aušra“, – aut.past.) buvo paminėtas tik iš gerosios pusės. Tai net nuotaiką pakėlė, kad gerai atsiliepė apie Nemuną“, – juokėsi parlamentaras.
„Dėl A.Dudėno buvo pasakyta pakankamai griežtai, kad taip neturėtų būti“, – pridūrė jis.
G.Paluckas kritikos išgirdo, bet jaučiasi absoliučiai teisus
Premjeras G.Paluckas sau kritikos iš G.Nausėdos tikino išgirdęs, bet pabrėžė, kad jaučiasi absoliučiai teisus.
„Išgirdau didelius lūkesčius šiai Vyriausybei. Išgirdau tam tikrus pastebėjimus dėl Vyriausybės programos nuostatų, jų įgyvendinimo. Išgirdau tam tikrus kritikos epizodus, kurie yra susiję su visiems žinoma situacija. Aš manau, kad tai yra racionali, tvarkinga, įžvalgi prezidento kalba“, – komentavo G.Paluckas.
„Išgirdau, jog prezidentas tikrai situaciją mato, ją vertina, yra susirūpinęs, jog šie neteisingai paskleisti kaltinimai ar abejonės gali turėti įtakos pasitikėjimui mano asmeniu, ar Vyriausybės. Politikoje dažnai taip būna, kad ir nesant racionalaus pagrindo yra keliamos įvairios insinuacijos ir samprotavimai“, – pažymėjo jis.
G.Nausėda savo kalboje paminėjo, kad prieš užsidėdami politiko mantiją žmonės turėtų pagalvoti apskritai apie savo veikimą versle.
„Mes galime diskutuoti apie teisinį reguliavimą, kuris padėtų eliminuoti regimybę ar apskritai klausimus dėl politikų dalyvavimo versle. (...) Versle esu 15 metų.
Ateidamas į politiką, ateidamas į pareigas, aš aiškiai deklaravau visus interesus, visas galimų privačių ir viešų interesų konflikto regimybes, todėl šiandien jaučiuosi absoliučiai teisus“, – nurodė G.Paluckas.
G.Nausėdos frazę, kad Lietuva netaps saugesnė, jei nuspręs „sviestą pakeisti į patrankas“, premjeras pavadino įžvalgia. Vyriausybės vadovo teigimu, valstybė privalo rūpintis ne tik kariniu, bet ir socialiniu saugumu.
„Aš manau, kad tai yra labai įžvalgus pastebėjimas, nes kartais mes akcentuodami kietąją galią pamirštame minkštąją. Mūsų visuomenės motyvaciją, mūsų visuomenės pasitikėjimą valstybe, mūsų visuomenės tikėjimą, kad valstybė jais rūpinasi. Tai yra nacionalinio saugumo strategijos sudėtinė dalis.
Šiuo tam tikru dvinariu modeliu remiasi Suomija, o Suomiją mes matome kaip pavyzdinę valstybę rūpinantis nacionaliniu saugumu“, – sakė G.Paluckas.
Prezidento pranešime valdantieji buvo raginami pateikti sprendimą dėl tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo, tačiau G.Paluckas nurodė nežinantis, kada būtų galima tikėtis šio sprendimo priėmimo.
„Sunku prognozuoti, kada, bet šis Seimas turi Konstitucinio Teismo nutartimi įpareigojimą mėginti surasti teisinį reguliavimą, kuris šį klausimą spręstų. Koks jis bus, be abejo, priklausys ir nuo Seimo, bet Teisingumo ministerija, įvertinusi visas aplinkybes, atėjus laikui, paruoš tam tikrų įstatymų pakeitimų projektus, kurie galimai išspręs šį konstitucinį ginčą“, – teigė jis.