„Kalboje stipriai akcentuojamas valstybės kaip „tvirtovės“ vaizdinys, kuris perteikia simbolinę laikyseną prieš išorines grėsmes. Tai signalizuoja, kad prioritetu tampa karinės infrastruktūros stiprinimas ir politinis pozicionavimasis tarptautinėje saugumo architektūroje“, – Eltai sakė ekspertė.
„Leksinis žemėlapis aiškiai perkelia kalbą į NATO–ES kontekstą, o gynybos tema tampa ne tik pagrindine, bet ir dominuojančia žinia, per kurią galima konstruoti visos kalbos komunikacinę ašį“, – pridūrė ji.
Pasak V. Kairienės, pranešime vyraujančią mobilizuojančią nuotaiką tik dar labiau sustiprino tokie būdvardžiai kaip „tvirtas“, „būtinas“, „aiškus“, „strateginis“ bei „vertybinis“.
„Lyginant 2025 m. Prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą su 2024 m., išryškėja esminiai teminiai ir retoriniai poslinkiai, atspindintys ne tik besikeičiančią geopolitinę situaciją, bet ir skirtingus komunikacinius tikslus“, – kalbėjo duomenų strategė.
Praėjusiais metais daugiau dėmesio skirta socialiniams klausimams
Pasak V. Kairienės, šių metų kalba stipriai skyrėsi nuo pernykštės, kadangi prieš metus prezidentas akcentavo socialinės darbotvarkės aspektus ir dažniausiai naudojo terminus, tokius kaip „skurdas“, „nelygybė“, „gerovė“, „atotrūkis“, „švietimas“, „pensijos“.
„Dažniausiai kartoti žodžiai – „skurdas“, „nelygybė“, „gerovė“, „atotrūkis“, „švietimas“, „pensijos“ – rodė siekį kalbėti apie vidaus politikos iššūkius, socialinį jautrumą ir žmonių kasdienybę. Geopolitiniai klausimai, tokie kaip parama Ukrainai ar narystė NATO, taip pat buvo aptarti, bet netapo kalbos centru. Dominavo refleksijos apie visuomenės būklę, o tonas buvo labiau orientuotas į dialogą, o ne į mobilizaciją“, – sakė duomenų strategė.
Šią tendenciją patvirtino ir praėjusių metų kalboje dažniausiai vartoti būdvardžiai, rodantys kuriamą emocinį ryšį.
„Tuo tarpu 2024 m. dažniausiai naudoti būdvardžiai – „socialinis“, „nuoširdus“, „papildomas“, „konkretus“, „nacionalinis“ – liudijo apie siekį kurti emocinį ryšį, konsoliduoti ir raminti visuomenę“, – aiškino V. Kairienė.
Išryškėjo strateginiai naratyvai
Pasak duomenų strategės, šiemet pasakyta kalba taip pat pasiūlė kiek kitokią nei pernai žiniasklaidos interpretacijos kryptį. Pernai, anot V. Kairienės, buvo akcentuoti strateginiai naratyvai, o pernai – dėmesys žmonių balsams.
„Apibendrinant, 2025 m. kalba yra stipriai militarizuota, geopolitinė ir strategiškai fokusuota į valstybės kaip saugumo tiekėjo vaidmenį. 2024 m. – jautresnė vidaus socialinėms problemoms, orientuota į žmonių kasdienybę ir valstybės gerovės dimensiją“, – sakė ekspertė.
„Skiriasi ne tik teminis turinys, bet ir emocinė temperatūra: šių metų tonas – kryptingas, griežtas, paremtas saugumo logika, o ankstesniais metais dominavo ramesnis, žmogiškesnis kalbėjimas. Šis kontrastas siūlo skirtingas žiniasklaidos interpretacijos kryptis: vienu atveju – „strateginių naratyvų“ ir gynybos lyderystės kalba, kitu – „žmonių balsų“ ir socialinio jautrumo istorija“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime prezidentas G. Nausėda skaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuriame tradiciškai apžvelgė pastarojo meto svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius.
Savo kalboje šalies vadovas apžvelgė Vyriausybės iniciatyvas dėl mokestinių pakeitimų, regioninės politikos, atkreipė dėmesį į saugumo ir krašto apsaugos sistemos prioritetus.
Pranešime – ir kritika valdantiesiems dėl nepanaikintos socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės. Taip pat G. Nausėda užsiminė ir apie premjerą Gintautą Palucką, pastaruoju metu įsivėlusį į skandalą dėl jam priklausančių įmonių.
„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
Šis kasmetinis šalies vadovo kreipimasis į parlamentarus bei visuomenę – pirmasis antrosios kadencijos G. Nausėdos pranešimas.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.