„Kokia įtaka mums, Lietuvai, gali būti, ir koks tai galėtų būti scenarijus, turbūt pamatytume arčiau liepos, rugpjūčio pradžios, kai pradės padaliniai judėti į susitelkimo vietas, mokymo vietas, kur ir turėtų vykti tos pratybos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Vaikšnoras.
„Istoriškai daugiau mažiau žinome tuos mokomuosius laukus ir poligonus palei Lietuvos sieną, turbūt ir prie Latvijos, Lenkijos sienos, tai jos (tos vietos – ELTA) yra akylai stebimos. Tai čia turbūt ir bus tie sprendimo taškai, į kurią pusę pasisuka viskas“, – aiškino jis
Pasak kariuomenės vado, Lietuvos gyventojai baimintis dėl artėjančių pratybų neturėtų.
D. Šakalienė: karo išvengti dar galima, bet ruošiamės kovai ir priešo teritorijoje
„Ar dėl to reikia baimintis mūsų piliečiams? Manau, kad reikia būti budriems. Baimintis turbūt nereikia. Reikia pasitikėti kariuomene, reikia patiems pergalvoti savo veiksmus, kaip būtų, jeigu būtų“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Mes, kariškiai, stebime, šešėliuojame ir turime labai aiškų planą, kaip ir kiekvieno panašaus atvejo metu. Yra tos veidrodinės pratybos organizuojamos, ir ne tiktai nacionališkai, bet ir tarptautiškai, kituose regionuose, ne tik Lietuvoje“, – akcentuodamas, jog šalies kariuomenė yra pasiruošusi, sakė jis.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.